87 m. A. Dručkus – vienintelis išlikęs gyvas partizanas Rokiškio rajone. Buvusiam Lokio rinktinės vado Balio Vaičėno padėjėjui buvo patikėta išsaugoti partizanų dokumentus. Rizikuodamas gyvybe – išsaugojo. Ir ne tik juos, bet rinko ir kitus eksponatus, o kolekciją padovanojo Rokiškio rajonui, įkūrė muziejų ir beveik dvidešimt metų jame gyveno. Rajono valdžiai paprašius išeiti į pensiją ir palikti muziejų, sutriko, bet pasipriešino.
„Jaučiuosi ištremtas, atskirtas. Jaučiu tam tikrą nuoskaudą, nes paaukojau kolekciją tautai, Lietuvai su tikslu, kad ji tarnautų patriotiniam ugdymui. Ir man norisi irgi būti to liudininku“, – pasakoja muziejaus vedėjas A. Dručkus.
Muziejuje surinkti eksponatai – 1863 metų sukilimo herbas, partizanų dokumentai, drabužiai, ginklai. Kiekvienas eksponatas turi savo istoriją.
„Parodo, kas yra Lietuva, kodėl už ją buvo kovojama, kodėl ją reikia mylėti, kodėl reikia už ją aukotis. Jaunimas [...] turi dirbti ir kurti taip, kad Lietuvoje jaustumėmės, kad gyventi gera ir saugu“, – teigia A. Dručkus.
Rokiškio meras sako prašantis pensinio amžiaus darbuotojų užleisti vietas jaunimui, ne išimtis ir muziejaus vedėjas. Muziejus renovuotas europinėmis lėšomis, o tarnybinį butą savivaldybė įrengė už savo lėšas.
Kiekvienas eksponatas turi savo istoriją.
„Ieškojome buto Rokiškyje, bet gerbiamam direktoriai tai netiko, bandėme ieškoti Obeliuose, bet nesėkmingai. Laikinai, manome, jis galėtų pagyventi muziejuje, kaip ir iki šiol gyveno, jis jį įkūrė“, – teigia Rokiškio meras Antanas Vagonis.
Meras muziejų tikisi paversti šiuolaikiškesniu, o kol kas pasigenda daugiau edukacinių programų.
„Jis tikrai reikalingas, tik galbūt nesugebame jo tinkamai pateikti visuomenei, jaunimui, Lietuvai, netgi pasauliui“, – tikina Rokiškio meras.
Muziejaus vedėjas sako išeisiąs iš darbo tik tada, kai būsiąs tikras, kad liks gyventi tarp savo eksponatų.
