Trečiadienį į pavasario sesiją susirinkęs Seimas darbą pradeda „gyvai“ plenarinių posėdžių salėje, tačiau kitą savaitę posėdžiai vyks nuotoliniu būdu.
„Šiandieną renkamės į pirmąjį gyvą posėdį, kitą savaitę esame numatę darbą nuotoliniu būdu. Ir vėliau Seimo valdyba apsispręs, vertindama aplinkybes, susirgimų skaičių, ar tai yra židinys Seime, ir panašiai“, – prieš posėdį žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nors Seimo narių, sergančių koronavirusu, jos žiniomis, nėra, tačiau parlamentas, Seimo pirmininkės įsitikinimu, vis tiek turėtų saugotis šios ligos.
„Mes turime būti labai atsargūs, aplinkybės keičiasi kasdien. Matome, kas vyksta kaimyninėse šalyse“, – komentavo V.Čmilytė-Nielsen, vertindama ir tai, kad Baltijos šalis pasiekė britiškoji ligos atmaina.
Mano, kad nuotolinio darbo reikėtų atsisakyti
Opozicinių „valstiečių“ frakcijoje dirbantis S.Skvernelis kritiškai įvertino sprendimą Seimui ir toliau posėdžiauti nuotoliniu būdu.
„Tas noras Seimą įstumti į nuotolinį darbą yra labai akivaizdus. Trapi dauguma, jautrūs įstatymų projektai gali pasirodyti ir darbas ne plenariniame posėdyje apsunkina tiek diskusijas, tiek argumentų išsakymą, tiek bendradarbiavimą tarp frakcijų“, – žurnalistams komentavo jis.
Politiko įsitikinimu, Seimo narius ir ministrus reikėtų paskiepyti nuo COVID-19.
Esą tuomet nereikėtų mokėti už reguliarų jų testavimą, jiems nereikėtų izoliuotis po kontakto su sergančiuoju.
„Seimo pirmininkei, Seimo valdybai parodyti iniciatyvą. Manau, tam pritartų ir pozicijos frakcijos – reikia paskiepyti Seimo narius ir klausimą šitame etape uždaryti, t. y. dirbti gyvai.
Juo labiau, kad įvertinus, kiek žmonių yra persirgę, yra paskiepytų, tai čia nebūtų dideli skaičiai. Nes tas testavimas, kuris atliekamas prieš kiekvieną posėdį, kainuoja mokesčių mokėtojams. Jeigu pusė Seimo narių susirenka testuotis – apie 6000 tūkst. eurų. Pinigai mėtomi ten, kur nereikia“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Atrodo tikrai keistai ir kvailai, kai ministrai vienas po kito krenta į izoliacijas.
„Reikėtų pakoreguoti ministro įsakymą ir ta pačią Vyriausybę lygiai taip pat paskiepyti. Atrodo tikrai keistai ir kvailai, kai ministrai vienas po kito krenta į izoliacijas. To neturėtų būti“, – pridūrė jis.
S.Skvernelis jau pasiskiepijo
Limfoma sirgęs S.Skvernelis teigė jau pasiskiepijęs nuo COVID-19. Jam suleista kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina.
„Aš esu paskiepytas, bet tikrai niekam nelinkiu būti toje prioriteto eilėje, kurioje aš esu“, – teigė buvęs premjeras.
„[Skiepytis] verta, net klausimų nekyla, ypač tiems, kurie turi ar turėjo rimtų problemų su atitinkamos ligomis. Aš nejaučiu jokių neigiamų simptomų“, – tikino jis.
Apie tai, kad nuo COVID-19 reikėtų paskiepyti parlamentarus, anksčiau yra kalbėjęs ir opozicinių socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
„Paskiepykite mus visus „AstraZeneca“ vakcina, kurios tauta nelabai nori, kad mes galėtume dirbti. Tai yra žymiai pigiau, nei kas savaitę vieną kartą, ar du kartus, daryti testą, kuris kainuoja 80 eurų. Jeigu 80 proc. Seimo darosi, galite paskaičiuoti, kiek tai mokesčių mokėtojams kainuoja“, – 15min komentavo politikas.
Pasak jo, toks sprendimas nebūtų jokia privilegija Seimo nariams.
Pagal sveikatos apsaugo ministro pasirašytą įsakymą, kuriame nustatyta prioritetinių grupių skiepijimo eilė, Seimo nariai ir ministrai skiepų nuo COVID-19 turėtų sulaukti, kai bus vakcinuojami gyvybiškai svarbias valstybės ir visuomenės funkcijas vykdantys asmenys.
Tai, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtą vakcinacijos planą, galėtų įvykti balandį.
I.Šimonytė: politikai tikrai palauks
Premjerė I.Šimonytė siūlymui anksčiau paskiepyti parlamentarus ar Seimo narius išsakė nepritarimą.
„Jau ne taip daug liko laukti, kol galėsime kalbėti apie plataus masto vakcinaciją. Esu tikra, kad ir Vyriausybės nariai, ir Seimo nariai tikrai palauks. Izoliacijoje esantis Seimo narys, Vyriausybės narys nuotoliniu būdu dirbti gali puikiausiai“, – teigė ji.
Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad dauguma Lietuvos gyventojų dirba nuotoliniu būdu. Tą esą gali daryti ir politikai.
Tikrai ir Seimas, ir Vyriausybė gali dirbti nuotoliniu būdu.
„Tuo metu, kai didelė dalis Lietuvos žmonių dirba nuotoliniu būdu, tikrai ir Seimas, ir Vyriausybė gali taip dirbti. Seimas jau išmoko dirbti nuotoliniu būdu, Vyriausybė turbūt jau seniai mokėjo tą daryti, komitetai dirba nuotoliniu būdu turbūt jau metai laiko, ir manau, tas vyksta gana patogiai.
Nuotolinis būdas taip pat leidžia sutaupyti laiko, kadangi nereikia jo skirti važinėjimams ir pervažinėjimams“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Palaukti ragino ir Seimo pirmininkė.
„Dėl Seimo narių skiepijimo, manyčiau, kad dar daug pažeidžiamų grupių asmenų, kurie laukia skiepo ir mes turėtume žiūrėti į bendrą paveikslą ir neskubėti aplenkti tų, kuriems šiuo metu skiepo reikia labiau“, – sakė ji
Seimas galėtų būti ta institucija, kuri rodo pavyzdį.
„Sausį pradėjome nuotolinį darną, parodėme, kad tai įmanoma, įvertinus, kad daugelis institucijų dirba nuotoliniu būdu, Seimas galėtų būti ta institucija, kuri rodo pavyzdį, kad nuotoliniu darbu dirbti įmanoma“, – teigė parlamento vadovė.
Į pirmąjį nuotolinį posėdį Seimas susirinko sausio 12-ąją. Tiesa, ne visi parlamentarai tuo buvo patenkinti – „valstietis“ Valius Ąžuolas ir Mišrios Seimo narių grupės narys Kęstutis Glaveckas tuo metu dirbo iš Seimo plenarinių posėdžių salės.
Nuotolinio darbo Seimui prireikė po to, kai čia išplito COVID-19, o epidemiologai parlamentą pavadino ligos židiniu.
