Gruodžio pradžioje teismas konstatavo, kad Teisėjų tarybai sprendžiant dėl V.Bavėjano atleidimo, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, buvo laikomasi esminių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.
Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS informavo, kad apeliaciniame skunde V.Bavėjanas tvirtina, jog jis privalėjo būti atleistas apkaltos proceso tvarka, nes pats atleidimas yra siejamas ne tik su teisėjo vardo pažeminimu, bet ir priesaikos sulaužymu bei nusikaltimo padarymu.
Jis taip pat teigia, kad tai, jog Teismų įstatyme nėra nustatyta teisėjo atleidimo tvarka, gali prieštarauti Konstitucijai ir pirmosios instancijos teismas privalėjo dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą.
V.Bavėjanas savo skunde tvirtina, kad Teisėjų tarybai sprendžiant dėl jo atleidimo, jam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri ir sudarė pagrindą Tarybos sprendimui.
Buvęs teisėjas taip pat pažymėjo, kad Tarybos posėdyje negalėjo dalyvauti ta pati jos narė, kuri, būdama teisėja, sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus V.Bavėjano atžvilgiu.
V.Bavėjano ieškinį nagrinėjęs teismas jau buvo pasisakęs, jog buvusio teisėjo argumentai, kad jis iš pareigų buvo atleistas taikant netinkamą pagrindą ir pažeidžiant Konstitucijoje ir Teismų įstatyme nustatytą Apeliacinio teismo teisėjo atleidimo procedūrą, yra nepagrįsti.
V.Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas užpernai rudenį, po to, kai didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimos teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos jam buvo pareikšti įtarimai. Dėl teisėjo vardo pažeminimo jį atleido prezidentas Gitanas Nausėda, Seimui pritarus šiam prezidento dekretui.
Pats buvęs Apeliacinio teismo teisėjas siekė, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti, iš to sekęs prezidento dekretas ir parlamento nutarimas būtų pripažinti neteisėtais ir viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad iš pareigų jis galėjo būti atleistas tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Atsakovais šioje byloje patraukti prezidentas, Teisėjų taryba ir Seimas su tokiu V.Bavėjano ieškiniu nesutiko.
Generalinė prokuratūra pernai lapkričio pradžioje teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje V.Bavėjanui pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Buvęs Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas kaltinamas 2015–2016 metais susitikinėjęs ir kitaip bendravęs su savo vaikystės draugu, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbusiu Valiumi Venslovu, kuris tuo metu buvo teisiamas Kauno apygardos teisme dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V.Venslovas ir V.Bavėjanas galėjo ne kartą tartis, planuoti ir derinti, kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį dėl švelnesnės bausmės skyrimo.
Nors šio tikslo bendrininkams pasiekti ir nepavyko, nes Kauno teismas V.Venslovą nuteisė lygtine trejų metų laisvės atėmimo bausme ir skyrė beveik 38 tūkst. eurų baudą, ši byla buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. STT teigimu, abu kaltinamieji tuomet siekė, kad byla būtų skirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V.Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.
Pernai gruodį Apeliacinis teismas baigė nagrinėti V.Venslovo bylą ir pripažino jį kaltu dėl 10 iš 14 jam inkriminuotų veikų bei sumažino jam skirtą baudą iki 30 tūkst. eurų.
Vilniaus apygardos teismas anksčiau pernai baigė nagrinėti ir savo atleidimą taip pat apskundusio buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko ieškinį ir pripažino, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti buvo neteisėtas bei kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl prezidento dekreto ir Seimo nutarimo konstitucingumo.
Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų, tarp jų – aštuoniems teisėjams ir penkiems advokatams. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.
