Jei norite peržvelgti šios Kauno miesto savivaldybės įmonės darbuotojų sąrašą, liksite nusivylę – oficialioje „Kauno švaros“ svetainėje, kontaktų skiltyje, informacija pateikta tik apie 5 aukščiausias direktorių pareigas užimančius darbuotojus. Kituose laukeliuose – tik pareigybės ir telefono numeriai, be jokių vardų ir pavardžių.
Apie tai, kad pradėjęs eiti „Kauno švaros“ generalinio direktoriaus pareigas S.Lazauskas „šiltas“ vietas galėjo parūpinti ne vienam buvusiam bendražygiui, 15min informavo viešai prisistatyti nepanoręs 15min skaitytojas, kuris pats dirba „Kauno švaroje“. Pirmiausia jis įvardijo „Kauno švaros“ komercijos direktoriaus Roberto Kaselio vardą ir pavardę, kuris anksčiau yra ėjęs Kauno miškų urėdijos vyr. inžinieriaus pareigas.
Tyrė ir VTEK
2017 metų balandį 15min skelbė, kad Lietuvoje tuo metu veikusios 42 miškų urėdijos skendo privačių interesų pelkėje: bent 20-yje urėdijų dirbo giminystės ryšiais susiję žmonės, o kai kuriems urėdams bei urėdijų darbuotojams sunkiai sekėsi deklaruoti privačius interesus. Dėl to analizės ėmėsi ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). R.Kaselis buvo vienas iš tų žemesnio rango urėdijų darbuotojų, kurie turėjo pateikti savo deklaracijas, bet galimai to nepadarė arba deklaracijas užpildė tik tada, kai VTEK pradėjo tyrimą. R.Kaselis teigė, kad deklaraciją pateikė 2017 metų kovo mėnesį, kai tyrimą jau buvo pradėjusi VTEK.
Antra „Kauno švaros“ darbuotojo minima pavardė – Gintaras Baležentis, šiuo metu einantis, anot jo, „Kauno švaros“ transporto priemonių techninės priežiūros ir aptarnavimo skyriaus vadovo pavaduotojo pareigas. Anksčiau jis dirbo Kauno miškų urėdijoje mechaniku.
O štai „Kauno švaros“ finansų skyriaus vadovo pavaduotoja Brigita Ramelytė yra dirbusi Kauno miškų urėdijoje vyr. buhaltere, miesto valymo skyriaus vadovas Linas Bužinskas – buvęs Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos urėdas, iš pareigų kaip ir S.Lazauskas atleistas dėl valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos.
Dar vienas „miškininkas“ sąraše – Lapių sąvartyno vadovas Antanas Butkus, dirbęs Kauno miškų urėdijoje prekybos vadybininku. Įvardijama ir „Kauno švaros“ juristė Miglė Narbutaitė, kurios tėvas Ramūnas Narbutas yra Lietuvos valstybinių miškų urėdijos profesinės sąjungos pirmininkas.
Asmeniniu S.Lazausko vairuotoju, 15min skaitytojo teigimu, paskirtas Tomas Jakštas, anksčiau dirbęs Kauno miškų urėdijoje.
„Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis atsisakė vairuotojų, bet jo buvęs patarėjas Saulius Lazauskas net įvedė tokį vairuotojo etatą. Gal atliekas tvarkyti tas pats, kas medžius pjauti, bet greičiausiai tai – nuo urėdijų laikų neišgyvendinama “šeimyninė ranga„ ir darymas “kaip aš noriu„“, – nuomonę išsakė į 15min besikreipęs „Kauno švaros“ darbuotojas.
Giria „Kauno švaros“ vadovą
Skaitytojo pastebėjimus 15min žurnalistė perdavė Kauno miesto savivaldybei ir „Kauno švaros“ vadovybei. Pasak įmonės viešųjų ryšių specialisto Jono Tumpos, S.Lazauskas „Kauno švaros“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2018 m. gruodžio 5 d.
Beveik per metus įmonei pavyko nustatyti aibę UAB „Ekonovus“ ir Kauno rajono savivaldybės pažeidimų. Svarbiausi jų – „Kauno švara“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl galimai nusikalstamos „Ekonovus“ veikos: sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo surenkant atliekas Kauno mieste. Šiuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Taip pat vadovaujant S.Lazauskui buvo pradėtas teisminis ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės ir „Ekonovus“ neteisėtai pasirašytos sutarties dėl atliekų tvarkymo Kauno rajone. Pabrėžtina, kad „Kauno švara“ Kauno rajono savivaldybės konkurse buvo pasiūliusi daugiau kaip 330 tūkst. eurų pigesnį pasiūlymą, tačiau Kauno rajono savivaldybė „Kauno švaros“ pasiūlymą atmetė. Tokiu būdu iš Kauno rajono gyventojų buvo atimta galimybė sutaupyti, o „Kauno švarai“ – išplėsti savo veiklą. Kauno apygardos teismo sprendimu buvo pripažinta, kad „Kauno švara“ iš konkurso pašalinta neteisėtai ir turi būti pripažinta konkurso laimėtoja“, – generalinį direktorių gyrė įmonės atstovas.
S.Lazauskas: „Šie žmonės yra užsirekomendavę“
2019 m. spalio 29 d. duomenimis, „Kauno švaros“ bendrovėje dirba 487 darbuotojai, iš kurių 91 – administracijos darbuotojai. Lyginant su 2018 ir 2017 metais, pasak J.Tumpos, šis skaičius pasikeitė nežymiai, o administracijos darbuotojų skaičius prieš pradedant S.Lazauskui eiti vadovo pareigas buvo net didesnis – 92.
„Taigi galima reziumuoti, kad šiuo metu „Kauno švaroje“ dirba kiek mažiau administracijos darbuotojų, tačiau įmonės veiklos rezultatai akivaizdžiai auga“, – pabrėžė viešųjų ryšių specialistas.
S.Lazauskui tapus „Kauno švaros“ generaliniu direktoriumi iš darbo išėjo 68 darbuotojai. Tačiau ši darbuotojų kaitos tendencija, įmonės atstovo teigimu, anksčiau buvo netgi dar ryškesnė: antai per nevisus 2018 metus iki pradedant dirbti S.Lazauskui išėjo 72 darbuotojai.
S.Lazauskui tapus „Kauno švaros“ generaliniu direktoriumi, iš darbo išėjo 68 darbuotojai.
„Ne paslaptis, kad pagrindinis įmonės ir vadovo tikslas – kuo greičiau pasiekti maksimaliai efektyvų rezultatą. Džiaugiuosi, kad taip greitai pavyko suformuoti stiprią komandą, kuria galiu ne tik pasitikėti, bet ir užtikrinti, kad ji savo pareigas atliks sąžiningai ir efektyviai. Šie žmonės yra užsirekomendavę kaip aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl jie buvo atrinkti atsižvelgiant į jų darbinę kompetenciją ir jau iki šiol pasiektus profesinius rezultatus.
Tik dabartinių darbuotojų dėka pavyko išsiaiškinti galimą „Ekonovus“ ir Kauno rajono savivaldybės sukčiavimą, kai „Kauno švara“ negaudavo ir vis dar negauna dalies pajamų. Manau, kad tiek naujų, tiek likusių darbuotojų indėlis yra akivaizdus, o pasiekti finansiniai rodikliai tai tik įrodo“, – pateiktą skaitytojo pastebėjimą dėl „savų“ pakomentavo pats S.Lazauskas.
Pajamos ir pelnas išaugo
Kaip rašoma įmonės 15min atsiųstame finansinių rodiklių palyginime, „Kauno švaros“ 2018 metų I–III ketv. pardavimų pajamos siekė 15,45 mln. eurų. O štai 2019 metų I–III ketv. šios pajamos siekė jau 17,6 mln. eurų, t.y. padidėjo 13,5 proc., lyginant su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu. Komunalinių atliekų tvarkymo įkainiai, anot J.Tumpos, 2019 m. nebuvo keliami.
„Kauno švaros“ bendrasis pelnas lyginant 2018 m. I–III ketv. su 2019 m. I–III ketv. padidėjo 268 tūkst. eurų, t.y. 7,7 proc. 2019 metų I–III ketv. įmonė gavo beveik 2 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 166 tūkst. eurų daugiau (9,2 proc.).
„Vieno iš „Kauno švaros“ skyrių, pradėjus eiti pareigas naujam vadovui, pelnas išaugo 36 proc.“, – pabrėžė J.Tumpa.
Teiginys, kad S.Lazauskas prisiėmė asmeninį vairuotoją, pasak jo, visiškai neatitinka tikrovės: vairuotojas-autošaltkalvis prižiūri visų skyrių transporto priemones, užtikrina tinkamą jų eksploataciją, rūpinasi būtinais remonto darbais. Prireikus jo kaip vairuotojo, paslaugomis naudojasi visų „Kauno švaros“ skyrių darbuotojai, o ne tik S.Lazauskas, kaip tikino į redakciją besikreipęs „Kauno švaros“ darbuotojas.
„Apgailestaujame, tačiau dalis jūsų pateiktos informacijos neatitinka tikrovės. Norime pabrėžti, kad šių (skaitytojo minimų – aut. past.) specialistų sukauptas patirties bagažas yra kur kas platesnis ir didžioji dauguma jų atėjo ne iš urėdijų“, – patikino „Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas.
Perklausus, ar nurodytos ankstesnės darbuotojų pareigybės vis dėl to atitinka realybę ir ar jie kaip nors vienu ar kitu metu buvo susiję su miškininkyste ar urėdijų veikla, J.Tumpa atsakė: „UAB „Kauno švara“ tokios informacijos neturi.“
Papildyta 13.05 val. Publikavus šį straipsnį, 15min sulaukė „Ekonovus“ bendrovės prašymo papildyti publikaciją ir jų komentaru.
Pasak Dariaus Šlapiko, „Ekonovus“ Kauno regiono padalinio vadovo, skambiais ir neapibrėžtais teiginiais apie aibę „Ekonovus“ pažeidimų, matyt, bandoma nukreipti dėmesį nuo „Kauno švaros“ įtartinų įdarbinimų.
„Jų papildomai nekomentuosime, nes situacija ir taip akivaizdi. Norėtume papildyti teiginius dėl atliekų tvarkymo Kaune, nes šią situaciją „Kauno švaros“ atstovas paaiškino tik dalinai – taip, kad skaitytojams liktų neaiškumų.
Kaune „Ekonovus“ aptarnauja privačias įmones, iš kurių renkamos gamybinės, statybinės, antrinių žaliavų atliekos – ne komunalinės. Svarbu akcentuoti tai, kad privačios įmonės turi teisę rinktis norimą atliekų vežėją, su juo sudaryti sutartis, suderinti atliekų išvežimo dažnumą. Manome, kad tai privataus verslo atliekų tvarkymo taisyklėse pasimetusiai „Kauno švarai“ patvirtins ir jų kreipimųsi pradėto ikiteisminio tyrimo išvados“, – pakomentavo D.Šlapikas.
