Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas nagrinėja rezonansinę bylą, kurioje V.Pakalka kaltinamas piktnaudžiavimu, kai būdamas NŽT direktoriaus pavaduotoju pasirašė taikos sutartį su įmone, kurios bute pats nemokamai gyveno ir turėjo verslo santykių. Penktadienį šioje byloje apklausti penki liudytojai. Beveik visų parodymai konservatoriui buvo nepalankūs.
Tai bent pasiekimas: 55 proc. laimėtos sumos – žmonėms iš šalies
Pagrindinė figūra šioje byloje – su valstybe besibylinėjusi bendrovė „Alvilė“. 2011 metais ji už galimai neteisėtus sprendimus bendrovės atžvilgiu iš valstybės siekė prisiteisti solidžią sumą, o tuometis NŽT direktoriaus pavaduotojas V.Pakalka savo parašu palaimino taikos sutartį, pagal kurią „Alvilei“ turėjo būti išmokėta apie 8 mln. litų.
Taikos sutartys – dažnas reiškinys teismuose. Tik prie šios sutarties buvo dar vienas susitarimas, pagal kurį net 55 proc. „Alvilei“ teksiančios sumos turėjo būti perleista su V.Pakalka susijusiems verslams.
Tai teisme patvirtino „Alvilės“ vadovas Jonas Jurgelevičius. Pasak jo, buvo sutarta, kad 40 proc. sumos bus pervesta bendrovei „SKR Invest”, dar 15 proc. – bendrovei „Vitstar“. Teisėjo A.Cinino paklaustas, už kokius nuopelnus pasižadėjo atiduoti daugiau nei pusę iš taikos sutarties gautų pinigų, J.Jurgelevičius buvo lakoniškas.
„Labai gražiai kalbėjo, kad sutvarkys visus klausimus“, – liudijo „Alvilės“ vadovas.
Pagrindiniu susitarimo organizatoriumi J.Jurgelevičius įvardijo ne V.Pakalką. Anot jo, daugiausia iniciatyvos rodė Saulius Skrebė – bendrovės „SKR Invest“ akcininkas. Jis, verslininko žodžiais, netgi žadėjo kur kas pinigingesnę taikos sutartį su valstybe.
„Pradžioj man sakė – 30 milijonų. Saulius Skrebė man sakė“, – prisiminė J.Jurgelevičius.
Pasak jo, valstybės veiksmais „Alvilei“ padaryta žala – kur kas didesnė. Ją J.Jurgelevičius vertina 51 mln. Lt.
Įmonės butas už dyką
Komentuodamas savo sąsajas su V.Pakalka, verslininkas neneigė seniai pažįstantis buvusį NŽT direktoriaus pavaduotoją. V.Pakalka ir jo įmonė „Vitstar“ esą teikė įvairias paslaugas „Alvilei“, o pats V.Pakalka „Alvilei“ rengė detalųjį planą, už kurį „Vitstar“ sumokėta keliasdešimt tūkstančių litų. Tiesa, detalusis planas patvirtintas nebuvo. Bet tai toli gražu ne vienintelis V.Pakalką ir „Alvilę“ saistęs ryšys.
„Alvilės“ vadovas teisme patvirtino, kad 2011 m. V.Pakalka nemokamai naudojosi bendrovės valdomu butu Vilniuje, Kauno gatvėje. Esą buto raktus buvęs aukštas valdininkas „gal grąžino“ 2011 m. pradžioje.
Paklaustas, ar V.Pakalka šiame bute ir gyveno, verslininkas tikino, esą butą „Alvilė“ V.Pakalkai davė verslo reikalams – kad šis butu naudotųsi kaip biuru, kur, esant reikalui, būtų patogu susitikti.
Netrukus po šio liudijimo, teisėjas A.Cininas perskaitė J.Jurgelevičiaus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tada verslininkas patvirtino, kad V.Pakalka butą naudojo asmeninėms reikmėms. Paklaustas, ar šie jo parodymai atitinka tikrovę, verslininkas savo žodžių neginčijo.
Buvęs partneris: jis norėjo per daug
Susitarimo, kuriuo 55 proc. taikos sutartimi patvirtintos sumos būtų išdalinta dviem įmonėms, buvimą patvirtino ir bendrovės „SKR Invest“ akcininkas S.Skrebė. Jis teisme liudijo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvęs V.Pakalkos verslo partneriu – tik ne iki galio oficialiu.
S.Skrebės teigimu, dalį jo įmonės akcijų tuo metu valdė jau minėta bendrovė „Vitstar“. V.Pakalka buvo šios įmonės akcininku ir vadovu, tačiau viso to išsižadėjo gavęs aukštas pareigas NŽT – akcijas jis perleido partneriui Tomui Jankauskui, o įmonės direktoriumi paskirtas eilinis bendrovės darbuotojas, anksčiau „Alvilėje“ dirbęs Giedrius Putauskas, save teisme pristatęs kaip statybininką be didesnės verslo valdymo patirties.
S.Skrebė liudijo, esą V.Pakalka „Vitstar“ akcijas perleido fiktyviai, norėdamas formaliai nusikratyti ryšių su savo verslu. Verslininko žodžiais, akcijas buvęs NŽT direktoriaus pavaduotojas T.Jankauskui perleido „simboliškai – už 5 tūkst. litų“.
„Vertė ten, aišku, visai kita – keliasdešimt, gal daugiau kartų didesnė“, – svarstė buvęs V.Pakalkos verslo partneris.
Jis taip pat pareiškė iš paties V.Pakalkos lūpų girdėjęs, kaip šis pasirūpins, kad būtų sudaryta tinkama taikos sutartis su „Alvile“. Esą V.Pakalka netgi žadėjo, kad pačioje 2011 m. pabaigoje tuometis NŽT vadovas Vitas Lopinys išeis atostogų, kad sutartį pasirašytų jo pavaduotojas.
„V.Pakalka pasakė, kad jis išspręs tą klausimą, bus gera suma, o V.Lopinys specialiai tam reikalui išeis atostogų“, – liudijo S.Skrebė.
Pasak jo, iš pradžių atrodė, kad viskas susiklojo pagal planą. Tačiau iš atostogų grįžęs V.Lopinys esą „užšachavo“ sutartį, ir ji neįsigaliojo. Pats V.Lopinys, nors buvo kviečiamas liudyti, teisme penktadienį nepasirodė. Buvusio NŽT vadovo A.Cininas laukia kitame posėdyje.
Toliau pasakodamas apie būsimų „Alvilės“ pinigų dalybas, S.Skrebė pareiškė nenorėjęs, kad buvęs V.Pakalkos verslas „Vitstar“ gautų 15 proc. – esą buvęs aukštas valdininkas ir jo partneris ir taip būtų gavę savo dalį iš 40 proc., kuriuos turėjo gauti „SKR Invest“. Mat „Vitstar“ tuo metu buvo „SKR Invest“ akcininkė.
Direktoriaus dalia: pasirašo už milijoną – gauna 100 litų
Teisme apklaustas ir buvęs „Vitstar“ direktorius, vyresnio amžiaus statybininkas Giedrius Putauskas, verslininko S.Skrebės pusbrolis. Jis pareiškė buvęs tik statytinis, o ne realus įmonės vadovas.
„Sakė, kad darbo beveik nebus, mokės man 150 litų kas mėnesį. (…) Finansinę veiklą jie, sakė, tvarkys irgi patys“, – prisimindamas V.Pakalkos ir T.Jankausko pasiūlymą tapti „Vitstar“ direktoriumi sakė G.Putauskas.
Vyriškis sakė nuolat susitikinėjęs su V.Pakalka, ir po jo oficialaus pasitraukimo iš „Vitstar“ akcininkų bei direktoriaus pareigų. Esą tai vykdavo įvairiose vietose, pavyzdžiui, kavinėje Gedimino prospekte, prie pat NŽT. Vieną kartą V.Pakalka esą netgi paprašė pasirašyti ant tuščių popierių, kas formalųjį „Vitstar“ vadovą esą nemenkai išgąsdino.
Pasakodamas apie santykius su „Alvile“, G.Putauskas teigė iš paties V.Pakalkos girdėjęs, kad „tuoj ateis dideli pinigai“, o už parašą gavęs premiją – 100 litų. Esą žadėta, kad iš gauto milijono bus plėtojamas verslas, o direktorius jau turės ir solidžią algą, ir tarnybinę mašiną.
G.Putauskas taip pat paliudijo atsitiktinai radęs dokumentų, galimai susijusių su šia istorija, skaitmenines kopijas. Anot jo, T.Jankauskas jam paliepęs nuvykti į vieną garažą ir surinkti reikalingus dokumentus, o nereikalingus – sudeginti. Kartu G.Putauskas nurodė radęs „diskelius“, kuriuos pasiėmė sau, mat galvojo, kad ten įrašyta muzika. Vėliau jis teigė labai nustebęs, mat „diskeliuose“ buvo sutarčių ir kitų dokumentų skaitmeninės kopijos. Šiuos dokumentus jis teigė perdavęs Specialiųjų tyrimų tarnybai, kai to paprašė tyrėja.
Įdomi detalė. „Alvilės“ vadovas J.Jurgelevičius teisme kiek išsimušė iš vėžių, sulaukęs klausimo apie G.Putausko darbą „Vitstar“ direktoriaus poste. Iš pradžių verslininkas teigė nežinantis, kas atstovavo „Vitstar“ dėl bendrovės 15 proc. kąsnio nuo taikos sutarties sumos, o paklaustas, ar jam tuo metu buvo žinoma, kad įmonės direktoriumi yra G.Putauskas, jis atsakė trim žodžiais: „Gal ir buvo.“
G.Putauską seniai pažįstantis verslininkas jį pirmiausiai prisiminė kaip statybų ir želdinių žinovą. Vis dėlto „Alvilės“ vadovas rado vieną savybę, kuri, jo nuomone, rodo buvusio oficialaus „Vitstar“ vadovo galimybes vadovauti verslui.
„Turėjo direktoriui galbūt reikalingą iškalbą“, – taip vyresnio amžiaus statybininko galimybes vadovauti verslui apibūdino J.Jurgelevičius.
Paėmė kyšį ir pasirašė ant kvito?
Vienas įdomesnių epizodų šioje byloje – tai 35 tūkst. litų, kuriuos V.Pakalka galimai priėmė iš „Alvilės“ vadovo J.Jurgelevičiaus už savo paslaugas sudarant taikos sutartį. Byloje yra netgi pakvitavimas, kuriuo buvęs NŽT direktoriaus pavaduotojas esą patvirtina priėmęs šiuos pinigus.
Apie tokį dokumentą girdėjęs teisme liudijo buvęs V.Pakalkos verslo partneris S.Skrebė, o pats V.Pakalka, klausydamas liudijimo apie „pakvitavimą“ ironiškai šypsojosi ir lingavo galva.
„Alvilės“ vadovas J.Jurgelevičius, nors ir pripažįsta daugumą bylos epizodų, neigia mokėjęs V.Pakalkai 35 tūkst. litų. Anot jo, jokio panašaus atsiskaitymo nebūta, o jo buvimą liudijantis dokumentas – suklastotas. Verslininkas tikino, kad tokių išlaidų kvitavimas būtų savaime absurdiškas, taigi ir poreikio tokiam dokumentui negalėjo būti.
„Čia yra galimai klastotė. Ar jis man reikalingas, ar Pakalkai būtų reikalingas toks raštas?“ – retoriškai klausė J.Jurgelevičius.
V.Pakalka 15min teigė kol kas nenorintis komentuoti teismo proceso. Komentarą konservatorius pažadėjo duoti pasibaigus bylos nagrinėjimui. Kaip ir visiems teisiamiesiems, buvusiam NŽT direktoriaus pavaduotojui galioja nekaltumo prezumpcija – kol nėra apkaltinamojo nuosprendžio, jo kaltė nėra įrodyta.
Sutrikęs A.Zuoko bendražygis
Teisme liudijo ir įtakingas politikas – buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius, Artūro Zuoko bendražygis Valdas Klimantavičius. Jo, kaip ir V.Pakalkos, parašas mirgėjo ant taikos sutarties, kuri būtų atvėrusi kelią ne tik „Alvilės“, bet ir „SKR Invest“ bei „Vitstar“ praturtėjimui.
„Žinau, kad buvo ginčas. (…) Buvo „Alvilės“ pretenzija, kad NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko savo pareigų. O taikos sutartimi „Alvilė“ atsisakė savo pretenzijų“, – liudijo V.Klimantavičius.
Paklaustas, ar matė šią sutartį, buvęs administracijos vadovas buvo lakoniškas: „Mačiau, man ją reikėjo pasirašyti.“
Na, o teisėjo klausimas, ar sutartis jam nepasirodė įtartina, V.Klimantavičiui pasirodė sunkesnis. Kiek pamąstęs, jis pareiškė, kad sutartis Vilniaus miestui buvo naudinga.
„Vilniaus miesto savivaldybei neliko pretenzijų. Tai palanki“, – svarstė V.Klimantavičius.
Stabdys narystę partijoje
V.Pakalka – konservatorių Fabijoniškių skyriaus narys. Šio skyriaus vadovas, Seimo narys Dainius Kreivys 15min teigė, kad partijos veikloje V.Pakalka nedalyvauja jau keletą metų, tačiau į teisiamųjų suolą sėdusio konservatoriaus narystė partijoje nėra sustabdyta.
Anot D.Kreivio, artimiausiu metu bus sprendžiamas tolesnio V.Pakalkos buvimo partijos gretose klausimas.
„Stabdysime [V.Pakalkos narystę] artimiausiame tarybos posėdyje“, – teigė Seimo narys.
V.Pakalkos byloje yra ir dar vienas politika kiek dvelkiantis aspektas. Verslininkas S.Skrebė teisme liudijo, kad dalį dokumentų tyrimui pateikė jo sūnus Edgaras. Jis pernai vykusiuose savivaldos rinkimuose kandidatavo su socialdemokratų sąrašu. Tiesa, šansų patekti į Vilniaus tarybą jis iš esmės neturėjo – S.Skrebės sūnus buvo įrašytas kukliu 51 numeriu.
V.Pakalkos atvejis – toli gražu ne vienintelė istorija, ant NŽT metanti korupcijos šešėlį. STT atlieka ne vieną su NŽT susijusį tyrimą.
Vienas garsiausių – istorija, kurioje NŽT palaimino valstybinės žemės nuomą sostinės Žvėryno rajone, Žaliojoje gatvėje. Du sklypus – daugiau kaip pusę hektaro valstybinės žemės – verslininkai išsinuomojo pasinaudodami iš Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus vystymo kompanija“ perimtu statiniu – betono luitu vidury pievos. Šis luitas Registrų centre užregistruotas kaip dviejuose sklypuose stovintis gyvenamasis namas.
