Gegužę Vilniaus apygardos teismas R.Vaitkų išteisino. Taip 2019 metais priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo už piktnaudžiavimą tarnyba R.Vaitkui buvo skirta 11,3 tūkst. eurų bauda, panaikintas.
R.Vaitkus buvo teistas dėl be konkurso pratęstos viešinimo sutarties su agentūra „Viešųjų ryšių partneriai“ (dabar „Fabula Rud Pedersen Group“).
Žiniasklaida skelbė, jog R.Vaitkus teikė pirmenybę vienam tiekėjui, tačiau tam pasipriešino už viešuosius pirkimus atsakingi VAE darbuotojai, atsisakę pasirašyti sąskaitas faktūras ir darbų priėmimo aktus. Todėl, anot prokuratūros, juos pasirašė bei finansininkei nurodė sumokėti pinigus pats R.Vaitkus.
Apygardos teismo verdiktas įsiteisėjo tą pačią dieną, tačiau šalys per tris mėnesius dar galėjo rašyti kasacinius skundus.
Į kasacinį teismą su skundu kreipėsi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nėrijus Puškorius.
Kaltintojas teigė, kad apygardos teismas, išteisindamas R.Vaitkų, padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, nes išvadas apie bylos aplinkybes padarė remdamasis tik selektyviai atrinkta įrodymų dalimi, bet ne byloje surinktų įrodymų visuma, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, nes tinkamai dalies bylos duomenų nelygino su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis.
LAT atrankos kolegija rugpjūčio 10 dieną nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai išdėstė įrodymus, jais pagrįstas bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais remdamasis padarė išvadas, kad išteisintojo veika nebuvo padaryta didelė žala, kad nenustatyta tyčinė kaltė piktnaudžiauti tarnyba.
LAT priminė, kad, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.
Pasak LAT, prokuroro keliami „teisiniai priekaištai“ naujam išteisinamajam nuosprendžiui, iš esmės susiję su atskirų bylos duomenų pakartotiniu vertinimu ir nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais Baudžiamojo proceso kodekse nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
LAT atsisakius priimti skundą, procesas šioje byloje baigtas.
R.Vaitkaus byla apeliacine tvarka nagrinėta antrą kartą – pernai balandį Aukščiausiojo Teismo plenarinė teisėjų sesija nurodė Vilniaus apygardos teismui bylą nagrinėti dar kartą. Atsižvelgiant LAT motyvus, byloje atliktas dalinis įrodymų tyrimas, buvo gauta finansinė ekspertizė, ji vertinta kartu su kitais įrodymais.
Vilniaus apygardos teismas šiemet gegužę paskelbė, kad R. Vaitkaus veiksmuose nėra nustatyta tyčios piktnaudžiauti tarnyba, nebuvo nustatyta, jog buvęs VAE vadovas padarė didelę neturtinę žalą.
Nenustatyta, kad R. Vaitkus būtų pažeidęs Valstybės tarnybos įstatymo principus, taip pat atsižvelgta į tuometinę Lietuvos ekonominę ir politinę situaciją. Teismas pabrėžė, kad tuo laikotarpiu Lietuva siekė energetinės nepriklausomybės, o R. Vaitkus siekė strateginį valstybės tikslą įgyvendinti, neturėjo korupcinių ar savanaudiškų tikslų.
R.Vaitkus savo kaltės per procesą niekada nepripažino.
Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl VAE konkursų pradėjo dar 2013 metais, jį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
R.Vaitkus VAE vadovavo nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų gegužės.
