Į 15min kreipėsi Ritos dukra Alina (vardas pakeistas). Pasak moters, Kauno klinikų gydytojai tinkamai nepasirūpino jos mama – dėl nepriežiūros, aplaidumo ištiko baisios komplikacijos. Buvo pradėtas teisminis procesas, teismą pacientė laimėjo.
„Mamai po tulžies pūslės šalinimo operacijos kilo komplikacijos – plonosios žarnos perforacija. Tinkamas šios komplikacijos gydymas buvo suteiktas tik praėjus dviem savaitėms nuo to laiko, kai patirta komplikacija“, – situaciją trumpai apibūdino Alina.
Po operacijos – didžiuliai skausmai
Anot pašnekovės, jos mamai 2014 m. vasario 18 d. Kauno klinikose buvo atlikta planinė tulžies pūslės šalinimo operacija. Tai nesudėtinga operacija, po kurios pacientė jautėsi labai prastai, kentė didžiulius pilvo skausmus (iki sąmonės aptemimo). Skausmų nemalšino net „Doloblok“ injekcijos.
„Mamai nustatė pankreatitą – kasos uždegimą. Tai tulžies pūslės šalinimo operacijos komplikacija, kurią gydė antibiotikais, tačiau būklė vis sunkėjo, išsivystė peritonitas – pilvaplėvės uždegimas, kilo septinės komplikacijos. Peritonitas gydomas operacija, tačiau gydytojai nieko nedarė, mamos būklė prastėjo ir prastėjo, išsivystė pilvo sienos nekrozė, flegmona su abscesais. Gydytojai delsė taikyti būtiną operacinį gydymą net ir esant akivaizdžiam žarnos perforacijos požymiui – pro dreną skiriantis žarniniam turiniui“, – kaltinimus liejo Alina.
Pasak moters, jos mamai buvo būtinas skubus operacinis gydymas, tačiau operacija atlikta tik praėjus dviem savaitėms po pirmosios operacijos – kovo 3 d., kai Ritos būklė buvo kritinė.
„Antrosios operacijos metu buvo išvesta pradurtos žarnos ileostoma (išmatoms šalinti), nuo pilvo pašalinti nekrotizavusios odos ir poodžio plotai, kas sudarkė jos pilvą, atsirado gausybė sąaugų, neatitaisomai sutrikdyta žarnyno veikla.
Šiuo metu mamai yra diagnozuotas dalinis žarnų nepraeinamumas, nustatytas 60 proc. nedarbingumas, yra numatomos chirurginės operacijos – stomos išvaržų šalinimo. Dėl patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų mamai diagnozuota sunki depresijos forma. Manome, kad visos šios komplikacijos nebūtų kilusios, jei būtų laiku suteiktas reikalingas gydymas – operacija, kurios būtinumą rodo faktai, surašyti ligos istorijoje, atliktų tyrimų rezultatai. Dėl nežinomų priežasčių buvo delsiama“, – įsitikinusi Alina.
Padavė į teismą
Po 2014 vasario 18 d. atliktos planinės operacijos Kauno klinikose ieškovė metus laiko – iki 2015 m. gegužės – buvo nedarbinga.
Ieškinyje teismui Rita tikino, kad ją gydęs gydytojas neturėjo jai taikyti laparoskopinės cholecistektomijos, nes jai buvo atliktos anksčiau trys chirurginės operacijos, buvo žinoma apie galimas daugybines sąaugas pilvo ertmėje. Moteris teigė ir tai, kad Kauno klinikų specialistai neinformavo apie galimą plonosios žarnos komplikaciją – perforaciją ir jos gydymo alternatyvas (konservatyvų ar operacinį), jų rizikas, komplikacijas ir kitas aplinkybes, kurios lemtų jos apsisprendimą sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo.
Ritos įsitikinimu, jai buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Neapsikentusi, 2016 m. spalį moteris kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos pažeidus paciento teises atlyginimo. Prašė priteisti iš Kauno klinikų 1 269,29 Eur turtinės bei 100 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė Ritai iš Kauno klinikų 1 269,29 Eur turtinės žalos bei 10 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Gydymą skyrė pavėluotai
Kauno apygardos teismas pripažino, kad gydytojas pasirinko tinkamą Ritos gydymo būdą – pašalinti tulžies pūslę laparaskopiniu būdu. Šis būdas yra pasaulyje pripažintas chirurginio gydymo standartu sergant tulžies pūslės akmenlige, o buvusios operacijos, sąaugos pilvo ertmėje po operacijų ar uždegiminių procesų pilvo ertmėje nėra kontraindikacija laparaskopinei operacijai.
Rita, teismo teigimu, neįrodė, kad būtent pasirinktas chirurginis būdas lėmė plonosios žarnos perforaciją (pažeidimą). Teismas svarbia pripažino ir tokią aplinkybę, kad nustatytas Ritos darbingumo netekimas yra nulemtas įvairių ligų, o ne vien ginčo operacijos komplikacijų.
Tačiau teismas pripažino, kad Kauno klinikos neužtikrino kaunietei tinkamų medicininių paslaugų: esant sunkiai ir vis blogėjančiai sveikatos būklei, neužtikrino jai reikiamos ir pakankamos priežiūros, savalaikiai neįtarė plonosios žarnos perforacijos pooperaciniu laikotarpiu ir laiku neskyrė būtino operacinio gydymo – Ritai pakartotinė operacija turėjo būti atlikta po 2014 m. vasario 26 d. atliktos pilvo ir dubens kompiuterinės tomografijos tyrimo.
Teismas pripažino, kad Kauno klinikos neužtikrino kaunietei tinkamų medicininių paslaugų.
Anot Kauno apygardos teismo, ieškovės medicininė dokumentacija buvo pildoma netinkamai. 2014 m. vasario 28 d. Rita sukarščiavo, tačiau net dvi paras nebuvo apžiūrėta budinčio gydytojo.
Teismas nusprendė, kad užtikrinus reikiamą pacientės priežiūrą, laiku ir tinkamai suteikus kokybiškas paslaugas, tikėtina, būtų išvengta tokių ilgalaikių neigiamų ir ypač sunkių pasekmių.
Teismo vertinimu, Ritos sveikatos komplikacijos yra Kauno klinikų nekokybiškai suteiktų paslaugų neigiamos pasekmės, todėl įstaigai kyla civilinė atsakomybė.
Pateikė apeliacinius skundus
Tiek Kauno klinikos, tiek Rita liko nepatenkintos Kauno apygardos teismo sprendimu, tad pateikė apeliacinius skundus. Rita norėjo prisiteisti 100 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodė, kad Kauno klinikos taikė labiau rizikingą alternatyvų gydymo metodą – konservatyvų, nors tik apie 30 proc. atvejų fistules galima sėkmingai pagydyti be chirurginės operacijos.
Kauno klinikos prašė ankstesnį teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Tikinta, kad gydytojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nors gydytojų įrašų apie pacientės būklę 2014 m. kovo 1 ir kovo 2 d. ligos istorijoje nebuvo atlikta, tačiau paciento būklės stebėjimo ir slaugos veiksmų atlikimo lape esantys įrašai rodė stabilią būklę. Indikacija operaciniam gydymui 2014 m. kovo 3 d. buvo ne peritonitas, o neefektyvus konservatyvus enterokutaninės fistulės gydymas.
Neva tai netipinė plonosios žarnos perforacijos eiga neleido anksčiau diagnozuoti šios komplikacijos po tulžies pūslės šalinimo operacijos. Kauno klinikų apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo jokių duomenų, kad operacijos atidėjimas turėjo kokios nors esminės įtakos atliktos operacijos apimčiai ir pasekmėms. Komplikacijos įvyko ne dėl gydytojų aplaidumo.
Nepalankus ir antrasis teismo verdiktas
2018 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė Kauno apygardos teismo sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Pasak antrosios instancijos teismo, pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, ne garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet užtikrinti, kad ši pareiga būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.
Tad nagrinėjamoje byloje esminis klausimas buvo toks: ar ieškovę gydžiusių gydytojų veiksmai atitiko maksimalių pastangų kriterijų ne rezultato, o gydymo proceso aspektu. Ar komplikacijos galėjo būti nustatytos anksčiau, ar buvo pasirinkti tinkamiausi diagnozavimo ir gydymo metodai ir ar anksčiau nustačius šias komplikacijas buvo galima išvengti kilusių padarinių?
Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, ne garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet užtikrinti, kad ši pareiga būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.
Lietuvos apeliacinio teismo įsitikinimu, paciento palikimas be gydytojo specialisto priežiūros neatitinka tinkamo gydytojo pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui vykdymo. Šiuo atveju įrodyta, kad esant sunkiai moters sveikatos būklei ir neaiškiai kilusių komplikacijų diagnozei, jos ligos istorijoje net 6 paras nebuvo gydytojo kompiuterinio tyrimo išvadų įvertinimo, nors po 6 parų vien tuo pagrindu nuspręsta atlikti pakartotinę skubią operaciją.
Taigi neteisėtais pripažinti Kauno klinikų veiksmai, siejami išimtinai su netinkamu pooperaciniu ieškovės gydymu. Gydymo veiksmai, Lietuvos apeliacinio teismo teigimu, buvo pavėluoti. Neigiami padariniai Ritos sveikatai būtų buvę mažesni tuo atveju, jeigu pakartotinė operacija būtų buvusi atlikta iš karto, atsiradus tam indikacijoms.
Atlygino patirtą žalą
Paprašyta pakomentuoti šią situaciją, Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos Vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė kalbėjo trumpai: „Kauno klinikos“ vykdo visus įsiteisėjusius teismų sprendimus, ne išimtis yra ir šis atvejis. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo iš Kauno klinikų buvo priteistas 12 690,29 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Priteista suma pacientės artimiesiems buvo išmokėta laiku ir teismo sprendimas buvo įvykdytas“.
