„Parama Ukrainai yra investicija į mūsų visų saugumą ir džiaugiuosi, kad Lietuva ir Čekija nepailsta apie tai kalbėti vienu balsu. Taip pat saviapgaulė būtų manyti, jog Rusijos grėsmė nėra ilgalaikė. Todėl turime būti reiklūs sau – NATO gynybos pajėgumų ir efektyvaus atgrasymo stiprinimas privalės išlikti tarp prioritetinių mūsų uždavinių. Tikiuosi, kad jau Vilniaus viršūnių susitikimas ir jo sprendimai taps reikšminga žyma šiame mūsų saugumo stiprinimo procese“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Karinės paramos Ukrainai apimtys ir sparta išlieka didžiulės svarbos faktoriumi mūšio lauke ir nuo to tiesiogiai priklauso, kaip greitai galės būti pasiekta taika, pažymėjo premjerė.
Aptardami artėjantį NATO vadovų susitikimą Vilniuje, Lietuvos ir Čekijos Vyriausybių vadovai kalbėjosi apie glaudesnės Ukrainos ir NATO partnerystės svarbą euroatlantinio saugumo architektūrai. NATO gynybos planai ir jų įgyvendinimas šiandien turi atliepti Rusijos keliamą ilgalaikę grėsmę ir Rusijos įtakoje esančios Baltarusijos geopolitinį faktorių, pridūrė I.Šimonytė.
Lietuvos ministrė pirmininkė sakė, kad nebėra būdų, kaip sustiprinti tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Kartu būtinas vieningas dėmesys sankcijų apėjimo galimybių mažinimui – naudodamasi sankcijų įgyvendinimo spragomis Rusija finansuoja vykdomą karą Ukrainoje, susitikime akcentavo I.Šimonytė.
Lietuvos ministrė pirmininkė I.Šimonytė ir Čekijos ministras pirmininkas P.Fiala sutiko dėl svarbos stiprinti ES ir NATO partnerystę su demokratijomis už Europos ribų, Azijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Premjerai susitikime taip pat aptarė Lietuvos ir Čekijos dvišalį bendradarbiavimą, abiejų šalių ir ES aktualijas, atsparumo Rusijos dezinformacijai, nutaikytai į Vakarų demokratines visuomenes, svarbą.
