Šiai dienai Kaune veikia 182 miestui pavaldžios biudžetinės įstaigos (14 – neformalaus ugdymo, 7 – sporto mokyklos, 2 – švietimo pagalbos, 9 – kultūros, 1 – sveikatos, 4 – socialinės, 54 – mokyklos, 5 – specialiosios mokyklos, 86 – ikimokyklinio ugdymo įstaigos). Anksčiau jose dirbo 225 buhalteriai, o po pertvarkos jų beliko 120.
Likusiesiems darbo krūvis kiek padidėjo, tačiau darbo funkcijos tapo aiškesnės. Naujoje įstaigoje buhalteriai bus laikomi specialistais, įgis kitokį statusą, ir dirbs tik kvalifikuotą darbą. O štai, pvz., mokyklose, jie buvo laikomi vyr. buhalteriais, kuriems direktoriai neretai mėgdavo paskirti ir papildomo darbo.
Sumažėjus darbuotojų skaičiui, likusiųjų atlyginimai padidėjo apie 10 proc. ir turėtų, kaip tikina Kauno miesto savivaldybė, augti toliau.
Vidutinis šios įstaigos buhalterio atlyginimas siekia 1 044 eurus. Į rankas gaunama apie 800 eurų. Sumažėjus darbuotojų, bus sutaupyta apie 1,2 mln., kurie iki tol buvo skirti atleistųjų atlyginimams. Tačiau apie 0,5 mln. eurų teks pakloti atleistų darbuotojų išeitinėms. O ir pats įsikėlimas į naujas patalpas, naujos buhalterinės sistemos diegimas atsiėjo apie 170 tūkst. eurų.
„Dabar yra pereinamasis etapas. Yra sutaupymų, tačiau yra ir išlaidų. Kitąmet jau matysime apčiuopiamus pertvarkos rezultatus“, – patikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Dar pernai įstaigos buhalterinei apskaitai naudodavo net 17 skirtingų programų, todėl savivaldybė nematydavo apibendrintos informacijos., pvz., kiek išleidžiama vieno mokyklos kvadrato valymui. Dabar jose įdiegta vienoda finansų valdymo ir apskaitos sistema (ta pati, su kuria jau kurį laiką dirba pati Kauno miesto savivaldybė), o tuo rūpinasi viena įstaiga, todėl pinigų srautai, manoma, bus skaidrūs, greitai pasiekiami ir paprastai analizuojami. Paskaičiuota, jog daugybės skirtingų programų atsisakymas Kaunui kasmet leis sutaupyti po 0,5 mln. eurų.
Be to, siekiant mažinti biurokratinį „popierizmą“, visoms įstaigoms nemokamai suteikta prieiga prie vieningos duomenų valdymo sistemos.
„Šiuo klausimu savivaldybės ir jos įstaigos anksčiau gyveno tarsi akmens amžiuje. Paaiškėjo, kad 30 Kauno mokyklų ir darželių turėjo tokią sistemą, kuri kainuodavo tiek pat, kiek dabar kainuoja sistema visoms biudžetinėms įstaigoms.
Buhalterinė apskaita negali būti vien padriki skaičių kratiniai. Visi duomenys apie viešuosius pirkimus, sąskaitas, išlaidas turi būti aiškūs ir lengvai pasiekiami, kad bet kada galėtume juos analizuoti, operatyviai daryti išvadas.
Buhalterinė apskaita negali būti vien padriki skaičių kratiniai. Visi duomenys apie viešuosius pirkimus, sąskaitas, išlaidas turi būti aiškūs ir lengvai pasiekiami, kad bet kada galėtume juos analizuoti, operatyviai daryti išvadas. Tik taip galima užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą, optimalius kaštus, kad nebūtų bereikalingai išlaidaujama ten, kur nereikia“, – pabrėžė G.Petrauskas.
Jis pripažino, kad tokie vadybos principai paprastai taikomi šiuolaikiniame versle, tačiau šiuo atveju jie visiškai pasiteisina ir biudžetinėse įstaigose.
„Iki šiol turėjome kelis šimtus įstaigų, kurios buhalterinės apskaitos duomenis vesdavo kiekviena sau ir savaip. Skirtingos programos paprasčiausiai „nesusikalbėdavo“ tarpusavyje, o apie kokybišką duomenų apibendrinimą bei analitiką negalėjo būti nė kalbos. Nuo šiol bus kitaip. Miestas tiksliai žinos, kur, kaip ir kiek pinigų įstaigos gauna, išleidžia ir panašiai“, – paaiškino Kauno miesto savivaldybės Juridinių asmenų valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Kyguolis.
Centralizuotai apskaitai vykdyti buvo įkurta nauja įstaiga – „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“. Ji įsikūrė naujose patalpose T.Masiulio g. 10, buvusioje Kauno humanitarinėje pradinėje mokykloje. Čia vienoje vietoje dirbantys buhalterinės apskaitos specialistai centralizuotai valdo visų Kauno biudžetinių įstaigų finansus.
„Kodėl būtent šios patalpos? Jos buvo tuo metu laisvos. Nepritaikomos lengvai kitoms reikmėms. Tiko dydis. Vieta. Nes administruoti finansus galima ir nebūnant miesto centre. Pastato išorė jau buvo suremontuota, kiek patvarkyti teko vidų. Nusprendėme pirmiau investuoti į darbo vietas, naujus kompiuterius, programinę įrangą. Eigoje atliksime ir vidinių patalpų remontą“, – teigė Neringa Ivanauskienė, Kauno miesto mero patarėja.
Be 120 buhalterių „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ dirbs ir 12 administracijos darbuotojų.
G.Petrauskas patikino, kad šias buvusios mokyklos patalpas nebūtų buvę naudinga parduoti, – jos ne miesto centre, tad ir pinigų suma, gauta už jas, nebūtų didelė.
„Iš pradžių galvojome visus buhalterius įkurdinti keliose mokyklose, tačiau eigoje mintys keitėsi. Nusprendėme, jog geriau bus, jei jie visi apsistos vienoje vietoje“, – patikino administracijos direktorius.
Be 120 buhalterių „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ dirbs ir 12 administracijos darbuotojų.
„Šiuolaikiškas apskaitos vedimas, paprasčiau ir greičiau atliekami procesai ir dėl perėjimo prie vieningos apskaitos programos sumažėję kaštai – esminiai argumentai, kodėl mes centralizuojame biudžetinių įstaigų buhalterijas“, – teigė G.Petrauskas.
Tolesnis etapas – analitinis. Dabar Kauno miesto savivaldybė galės lengvai ir greitai atlikti patikras. Nebereikės apvažiuoti 200 įstaigų – lyginamosios analizės bus regimos prisijungus prie bendros sistemos. Prognozuojama, jog įstaigų kontrolė bei finansinis planavimas bus geresni.
Per artimiausius dvejus metus, įgyvendinus visus pokyčius, tikimasi ženklaus ekonominio efekto. Skaičiuojama, kad tai leis sutaupyti apie 1,2 mln. eurų kasmet.
Per artimiausius dvejus metus, įgyvendinus visus pokyčius, tikimasi ženklaus ekonominio efekto. Skaičiuojama, kad tai leis sutaupyti apie 1,2 mln. eurų kasmet. Šios lėšos galės būti skirtos mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų infrastruktūrai gerinti.
„Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos“ vadovo Gvido Karkausko teigimu, apie 40 proc. Lietuvos savivaldybių šiuo metu jau yra centralizavusios savo finansines apskaitas, biudžetinių įstaigų buhalterijas. Tačiau paradoksalu, anot jo, yra tai, kad nė viena švietimo įstaiga Lietuvoje neruošia buhalterių, kurie mokėtų dirbti su valdiškų įstaigų finansų apskaitomis. Mokoma tik tai, kaip dirbti UAB'ams ir kitoms privačioms įmonėms. Todėl tie, kurie sugeba dirbti savivaldybės įstaigose, beveik visi yra savamoksliai.
Jungtis prie vieningos apskaitos sistemos netrukus numatyta rekomenduoti ir viešosioms įstaigoms, kurių dalininkė yra Kauno miesto savivaldybė.
15min pakalbintos buhalterės tikino, kad susitaikyti su pokyčiais dar nelabai spėjo – reikia laiko. Pratusios tiesiogiai kontaktuoti su savo įstaigos direktoriais, dabar jos kiek vargsta perduodamos jiems ataskaitas. Užsiminta ir apie logistinę problemą – nėra numatyta viešojo transporto maršruto iš Panemunės į Petrašiūnus, tad kai kurioms darbuotojoms sunku atvykti į darbą naujose patalpose. Jose buhalterės įsikūrusios nuo spalio 1 d.
