Veikia vos ne 50 metų
„Šiomis dienomis Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras (VBSPC), veikiantis adresu Skroblų g. 27, iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo raštą, kad pralaimėjo savivaldybės rengtą konkursą dėl turto nuomos pagal įveiklinimo idėją ir bus iškraustomas iš patalpų. Dažniausiai konkursai skelbiami dėl laisvų patalpų, o šiuo atveju, konkursas buvo skelbtas dėl patalpų, kurios nėra laisvos. Kodėl?
Ar mane, kaip įstaigos vadovą, ši žinia sunervino – ne. Suglumino, nuliūdino – taip! Ne todėl, kad įstaiga turės kažkur kraustytis, o dėl joje besilankančių žmonių. Didesnei jų daliai, ypač vyresniems, visiškai nematantiems ar matantiems labai silpnai, vietos pakeitimas bus ypač skausmingas. Jie čia lankosi jau beveik 50-šimt metų“, – tokiu feisbuko įrašu prieš kelias dienas pasidalijo Algimantas Arbočius, centro vadovas.
-
Motociklininkų ir neregių akcija „Mane veža“ – karmos taškų dalybos: pirmų kartų banga vos neišvertė iš koto
-
Neregiai ir silpnaregiai turės savo „Euroviziją“: renkamas Lietuvos atstovas į kitokio formato dainų konkursą
-
Trys neregiai – apie įspūdžius iš piligriminio žygio: kai negali matyti, kitaip jauti
Jis priminė, kad 1974 metais tuometė Lietuvos aklųjų draugija už savo lėšas pastatė gyvenamąjį namą Skroblų g. 27, kurio cokoliniame aukšte įsikūrė šios organizacijos kultūros namai:
„Po 1990 metų, pasikeitus ekonominei situacijai, aklieji šią įstaigą perdavė Vilniaus miesto savivaldybei. Nepaisant to, jos palaikymui, remontui, veiklai nuolat buvo skiriamos lėšos.
2004 metais vietoje kultūros namų minėtu adresu pradėjo veikti Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras. Vien jo remontui Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga skyrė daugiau nei 200 tūkst. litų (apie 70 tūkst. eurų).
Per nepilnus du dešimtmečius centre ne kartą lankėsi Vyriausybės ir savivaldybės atstovai, departamentų vadovai. Centro darbas visada buvo vertinamas tik teigiamai. Buvę premjerai ir merai ne kartą žodžiu patikindavo, kad šiose patalpose centras galės dirbti tol, kol jo veiklai ir teikiamoms paslaugoms bus poreikis. Deja, šiais metais Vilniaus savivaldybės valdininkai nusprendė, kad centrui skirtas laikas baigėsi.“
Nuomą mokėjo
Kaip A.Arbočius pasakojo 15min, sutartis dėl patalpų nuomos (pastaraisiais metais už nuomą centras jau mokėjo nedidelį mokestį, anksčiau naudojosi pagal panaudą) baigėsi 2019 metų gegužę.
Tačiau centras toliau čia gyvavo ir vykdė veiklą, mokėjo nuomą, tad esą tai turėję reikšti, jog sutartis automatiškai pratęsta dar penkeriems metams.
Vis dėlto nutiko kitaip.
„Dabar nei iš šio, nei iš to pirmą kartą gyvenime pamatome, kad skelbiamas konkursas išnuomoti šitas mūsų patalpas. Ką darysi, reikia gerbti tarybos sprendimą. Užpildome paraišką, surenkame visus reikalingus priedus, sumokame nuomos mokestį trims mėnesiams į priekį, priduodame. Patalpomis absoliučiai niekas nesidomi.
Įvyksta konkursas, mes vieni padavę paraišką, bet esame atmetami. Kodėl? Kaip? Tada skelbiamas antras konkursas. Ateina vieni pas mane, kita draugija, iš Jonavos kažkoks vaikinas – sakyčiau penkios organizacijos domėjosi.
Įvyksta konkursas, mes vieni padavę paraišką, bet esame atmetami. Kodėl? Kaip? Tada skelbiamas antras konkursas.
Visos atsisakė, nes sėdėjome, gėrėme kavą, parodžiau įveiklintas patalpas, kur aplinka, infrastruktūra pritaikyta neregiams ir silpnaregiams. Tie žmonės pasakė nelipsią mums per galvą, jiems esą būtų gėda, nes nedirbs su neįgaliais žmonėmis, o čia juk nuo 1974 metų dirbama su žmonėmis, turinčiais regos negalią“, – kalbėjo A.Arbočius.
Centro vadovas sako negalįs nesistebėti iš besidomėjusiųjų patalpomis išgirdęs, kad šie iš savivaldybės Turto skyriaus sulaukę skambučių ir primygtinių raginimų dalyvauti konkurse.
Tačiau dar labiau jis sako nustebęs, kai sužinojo, kad konkurse vis dėlto būta daugiau dalyvių – būtent antrasis dalyvis, Labdaros paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, nuomos konkursą ir laimėjo.
Garbingai pralaimėti sutiktų
„Pralaimėti garbingoje kovoje aš nematau jokios gėdos. Bet tai yra negarbinga kova. Vos baigėsi konkursas, aš dar nežinojau nugalėtojo, skambina man iš savivaldybės Turto skyriaus su klausimu, kada galime išsikraustyti. Ar jie turi nors kiek sąžinės? Pareikalavau, kad man bent kokį popieriuką atsiųstų, tai išgirdau, kad čia reikėtų taikiai, greitai išsikraustyti.
Siųskite man antstolius, kraustykite į gatvę. Aš negaliu tiesiog šitaip. O jokių terminų nėra niekur numatyta, per kiek laiko turime išsikraustyti. Galų gale atsiuntė sprendimą ir vėl skambutis: kada jūs išsikraustysite?“ – skundėsi A.Arbočius.
Pralaimėti garbingoje kovoje aš nematau jokios gėdos. Bet tai yra negarbinga kova.
Anot vadovo, iš viso Vilniuje gyvena apie 700 regos negalią turinčių žmonių, maždaug 220-300 paslaugas gauna šiame centre.
A.Arbočius vardijo, kad centre aklieji mokosi dirbti su kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, ekrano skaitymo programomis, darbuotojai važiuoja pas žmones, padeda jiems susitvarkyti reikalus, parūpinti maisto ir t.t.
Vykstama į ekskursijas, muziejus, paglostyti gyvūnų ir pan.
Patalpose veikia ir dienos centras, repetuoja meno kolektyvai, kai kurie iš jų įvardijami kaip itin aukšto lygio.
Visa tai esą įrašyta centro nuostatuose ir to būtina paisyti.
„Nepradėsime juk meluoti, kad nuo kitų metų ruošime neregius, kurie skris į kosmosą, – ironiškai kalbėjo A.Arbočius. – Mes vykdome darbus, kurie mums priklauso.“
Savivaldybė: tokie įstatymai
Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjos Vilmos Lajauskaitės teigimu, dar šią savaitę ketinama aptarti susidariusią situaciją.
„Kaip tik šią savaitę savivaldybės atstovai ketina susitikti su šio centro atstovais ir naujuoju konkurso laimėtoju ir drauge, tikime, rasime visiems priimtiną kompromisą.
Mūsų žiniomis, ši organizacija (tik kitu pavadinimu) nuosavybės teise valdo kitas patalpas, kurias nuomoja ir gauna lėšas.
Įstatymai apibrėžia, kad tiesiog pratęsti nuomos sutarties (jeigu jai daugiau nei 10 metų) negalime, todėl vienintelė išeitis, suteikianti galimybių tai pačiai organizacijai likti patalpose, – konkursas“, – sakė V.Lajauskaitė.
Anot savivaldybės atstovės, taryboje buvo patvirtintos įveiklinimo konkurso sąlygos, jos nesudaro kliūčių sudalyvauti ir šiai organizacijai.
„Įvyko šių patalpų pirmasis įveiklinimo konkursas, pateikė paraišką tik ši viena organizacija, bet nepriklausomų vertintojų vertinimu ji nesurinko minimalaus balų skaičiaus, t.y. surinko mažiau nei 70 balų.
Tada įvyko antrasis konkursas, jame dalyvavo ir ši organizacija, ir Labdaros paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija. Nepriklausomų vertintojų vertinimu jūsų minima organizacija nepatobulino savo paraiškos, o tuo tarpu kita paraiška buvo žymiai stipresnė, todėl nepriklausomi ekspertai išrinko laimėtoju Labdaros paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją“, – konkurso baigtį aiškino V.Lajauskaitė.
Ji taip pat paminėjo tai, apie ką A.Arbočius net neužsiminė, – kad jo vadovaujamas centras vis dėlto turi kur kraustysis:
„Mūsų žiniomis, ši organizacija (tik kitu pavadinimu) nuosavybės teise valdo kitas patalpas, kurias nuomoja ir gauna lėšas.
Kai pranešėme apie konkurso rezultatus, ši organizacija paprašė dar leisti pasilikti kurį laiką patalpose, kol užsibaigs savo vykdomą projektą. Į tai tikrai žiūrime geranoriškai ir sutarėme.“
