Maišas sunkokas, tačiau ne toks didelis, kad būtų verta jį nešti į banką. Bet gal šiek tiek per daug vertingas tiesiog pasilikti atminčiai. Tokiai netradicinei dovanai įprasminti Šiauliuose yra kita išeitis.
Šiaulių universiteto bibliotekoje vienas kambarys pašvęstas lietuviškos valiutos įamžinimui. Teisybės dėlei reikėtų pažymėti, kad ši idėja gimė ir pradėta įgyvendinti anksčiau, nei tautinės valiutos įamžinimu pradėta rūpintis sostinėje.
Kambaryje sienos ir lubos apklijuotos centais. Kampuose įkomponuoti veidrodžiai.
Rugsėjo pradžioje, per Šiaulių naktis, bulvare žmonės ant medžio plokščių klijavo savo baltus centus. Tuomet šią idėją kai kurie vadino pasityčiojimu iš pinigų.
Aistros atslūgo. Šiauliuose įsikūrė Šiaulių apskrities nevyriausybinių organizacijų sąjunga (SANOS), kuri ėmėsi kurti paminklą litui iš peties. Šiuo metu sąjunga jungia per 20 aktyvių organizacijų. Organizacija sukūrė ir specialią „facebook“ paskyrą.
Tai kur dėti maišą baltų centų? Lito ir centų įamžinimui paaukota nedidelė patalpa Šiaulių universiteto bibliotekoje. Einame tenai.
Bibliotekoje, vos įžengus pro duris, nuoroda nukreipia į antrą aukštą – 208 kabinetą. Jame pasitinka SANOS atstovė Živilė Bagūnaitė. Kambaryje sienos ir lubos apklijuotos baltais centais. Kampuose įkomponuoti veidrodžiai – taip geriau žiūrisi.
Optimistai teigia, kad euras Lietuvoje gyvuos septynerius metus. Pesimistai duoda tik trejus.
Prie vienos sienos sumontuota pakyla su sostu. Tai sostas litui. Didelis lito modelis jau pagamintas, tačiau čia jo dar nėra. Neatskleidžiama, kas sėdės soste.
Ant kitos sienos bus sumontuotas Lietuvos žemėlapis, visas nuklotas baltais centais. Geltonais planuojama „nupiešti“ didžiuosius miestus ir upes.
Ž.Bagūnaitė sako, kad žmonės kasdien atneša į kambarį centų. Vaikai ir suaugusieji atsiunčia centų iš visos Lietuvos. Taip pat parašo laiškus, kuriuose pasakoja, jog iškratė ilgai kauptas taupykles, o baltus centus – dovanoja.
Kambario lankytojai nevengia pranašysčių. Optimistai teigia, kad euras Lietuvoje gyvuos septynerius metus. Pesimistai duoda tik trejus. Vėliau, anot jų, centus teks lupti nuo sienų ir juos išleisti.
Kiekvienas kambario svečias gali keletą centų ir priklijuoti pats. Tačiau daugiausia tenka plušėti organizacijos nariams.
„Vienas iš mūsų Gedeminas Vyšniauskas ką tik savo rankomis išpjovė žemėlapį. Man tenka nemažai klijuoti centų, nes kambarys dar toli gražu ne visai užpildytas centais. Štai per keturias valandas centais padengiau tarpą tarp langų. Vaikinai dirba lėčiau“, – pasakoja SANOS narė.
Ž.Bagūnaitė įteikia klijų pistoletą ir lubų plokštę. Prašom prisidėti prie kilnios misijos. Iš pradžių darbas vyksta lėtai. Paaiškėja, kad klijus geriau tepti tiesiai ant paviršiaus, o ne ant kiekvieno cento. Vėliau galima ir atminimų knygoje pasirašyti.
