Neišskyrė savęs iš kitų
Iš Telšių kilusi prie vežimėlio nuo mažens prikaustyta Laura pasakoja, kad vaikystėje turėjo pakankamai ryškią svajonę – tapti mokytoja.
Vėliau, kaip teigia pati pašnekovė, minėta profesinė vizija išnyko ir ji, kaip dauguma jos amžiaus jaunuolių, prieš baigiant mokyklą tikslios krypties nusibrėžusi nebuvo, tačiau apie ateitį, natūralu, vis tiek mąstė. Laura tikina niekada gyvenime nemaniusi, kad negalia gali kliudyti siekti savo svajonių, todėl niekada neišskirdavo savęs iš kitų. Cerebriniu paralyžiumi serganti mergina kartu su sveikais vaikais puikiai baigė Telšių „Džiugo“ gimnaziją.
„Kadangi nuo mažens buvau labai komunikabili norėjau, kad ir mano profesija būtų susijusi su žmonėmis, bendravimu su jais. Taigi rinkausi iš esmės tarp dviejų sričių – užsienio kalbų ir socialinio darbo“, – ką svarstė baigusi mokyklą, prisiminė Laura.
Laura tikina niekada gyvenime nemaniusi, kad negalia gali kliudyti siekti savo svajonių, todėl niekada neišskirdavo savęs iš kitų.
Galiausiai mergina tvirtai apsisprendė rinktis socialinį darbą, o šį sprendimą didžiąja dalimi nulėmė pačios merginos gyvenimo patirtis. „Ne paslaptis, kad mūsų visuomenėje apie žmones su negalia vis dar yra labai daug neigiamų stereotipų, kurie dažnai neturi nieko bendro su realybe. Neretai vis dar manoma, kad neįgalieji yra kvaili, nieko nesugeba, yra tik našta mokesčių mokėtojams.
Vyrauja nuomonė, kad jokios pridėtinės vertės valstybei neįgalieji nesukuria, taip pat gana dažnai pasitaiko ir diskriminacijos dėl negalios atvejų. Dėl šių priežasčių neįgalieji susiduria su itin daug problemų, kurias reikia spręsti. Būtent tai ir paskatino mane įgyti socialinio darbo bakalaurą dabartiniame Šiaulių valstybinės kolegijos Mokymo paslaugų centre“, – apie profesinį pasirinkimą kalbėjo pašnekovė.
Dvejones išsklaidė savanorystė
Studijuodama Laura atliko praktiką, tačiau realios socialinio darbo patirties neturėjo. Žinojo, kad įsidarbinti gali būti sunku, o ir kirbėjo mintys – ar būdama su vežimėliu pati sugebės dirbti šį darbą, ar galės tinkamai padėti žmonėms? Vis dėlto, Laura pradėjo ieškoti savirealizacijos kelių – pradėjo lankyti Telšių dienos centrą. Ten mergina susipažino su vietos JGI koordinatore Audrone, kuri jai pasiūlė dalyvauti projekte „Atrask save“.
„Aš ilgai negalvojusi sutikau, nes apie savanorystę daug sužinojau jau studijuodama. Tuomet su kurso draugėmis be atlygio teko rengti nemažai renginių socialiai pažeidžiamiausioms Telšių miesto ir rajono gyventojų grupėms bei dalyvauti įvairiose socialinėse akcijose.
Ne vienerius metus savanoriavome „Maisto banko“ akcijose. Taip pat kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Telšių skyriaus pirmininke 2016 metais organizavome baltosios lazdelės dienos minėjimą mieste. Prisidėjome ir prie Tarptautinės pagyvenusių žmonių bei Tarptautinės Neįgaliųjų dienos minėjimų organizavimo. Taigi savanoriška veikla man nebuvo svetima“, – anksčiau turėtą savanorystės patirtį pristatė Laura.
Nebuvau tikra, ar galėsiu būti kuo nors naudinga žmonėms dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidūrusiems socialinėje atskirtyje, kai man pačiai dėl fizinės negalios dažnai prireikia aplinkinių pagalbos.
Sprendimas prisijungti prie projekto, pasak pašnekovės, tikrai pasiteisino: „Tai man buvo puiki proga pritaikyti studijų metu įgytas žinias praktinėje veikloje. Kadangi nuo gimimo sergu cerebriniu paralyžiumi ir judėti galiu tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, baigusi studijas turėjau rimtų abejonių ar profesija, kurią įgijau, man tinka.
Nebuvau tikra, ar galėsiu būti kuo nors naudinga žmonėms dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidūrusiems socialinėje atskirtyje, kai man pačiai dėl fizinės negalios dažnai prireikia aplinkinių pagalbos. Tačiau projektas man padėjo šias abejones išsklaidyti.“
4 mėnesių savanorystė Telšių dienos centre merginai ne tik išsklaidė profesines abejones, bet ir įkvėpė pasitikėjimo. „Savanorystė sustiprino mano pasitikėjimą savimi. Supratau, kad dirbant socialinį darbą mano negalia gali man net praversti, nes problemos, kurias man gyvenime teko įveikti, padeda geriau suprasti tuos žmones, kuriems reikalinga pagalba“, – tikino savanorė.
Oficialiai Lauros dalyvavimas projekte baigėsi jau prieš 2 mėn., tačiau centre ji lankosi iki šiol. „Padedu socialinėms darbuotojoms, nes labai prisirišau prie klientų, o centro personalas jau tapo mano kolegomis. Nežinau, kiek ilgai tęsis ši mano veikla, tačiau dėl vieno dalyko esu įsitikinusi – projekto ,,Atrask save“ metu įgytos patirties aš niekada nepamiršiu. Ateityje neatmetu galimybės gilinti savo profesinių žinių ir universitete, nes, manau, jog socialinis darbas yra viena prasmingiausių ir visuomenei reikalingiausių profesijų“, – užtikrintai kalbėjo Laura.
Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.
