„Reikalo esmė yra ta, kad, mano įsitikinimu, mūsų bičiuliai lenkai nori mus mokyti ir iš mūsų reikalauti to, ko mes kai kur ir nepadarėme, reikia tai pripažinti, ir kur mūsų pakankamai padaryta, bet jie kitaip įsivaizduoja. Tuo metu jie nekalba arba beveik nekalba, kokia yra lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje. Čia esminis klausimas. (...) Tai dvišalis dalykas, spręskime abiejų tautinių mažumų problemas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Č.Juršėnas.
„Kai nori mums, vaizdžiai pasakysiu, lipti ant galvos, nors ir esu labai kantrus, bet ilgai kentėti negaliu“, – teigė jis.
Anot Seimo vicepirmininko, Lietuva mano, kad tautinių mažumų klausimus sprendžia vadovaudamasi tarptautine praktika ir tarptautiniais dokumentais.
„Mes reikalaujame tam tikro minimumo ir norime, kad Lietuvos lenkai geriau integruotųsi į Lietuvos visuomenę“, – tvirtino Č.Juršėnas.
Tuo metu Lenkijos lietuviai, pasak parlamento vicepirmininko, turi vos keletą vadovėlių, išleistų naujausiais laikais, ir „jau seniausiai mokosi lenkiškai daugelį dalykų ir skandalo nekelia“.
Lenkija pastaruoju metu kaltino Lietuvą dėl naujų nuostatų švietime, pagal kurias tautinių mažumų mokyklose stiprinama lietuvių kalbos padėtis. Lietuva kaltinimus atmeta, sakydama, kad naujasis įstatymas atitinka Europos standartus ir yra analogiškas veikiančiam Lenkijoje, o lenkų kilmės Lietuvos piliečiams lieka sudarytos išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba.
Pagal naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir geografija turi būti dėstoma lietuviškai, taip pat numatoma suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms ir lietuviams. Lietuvos lenkai sako, kad taip bloginama jų padėtis.