Itin švelnios ECB pinigų politikos „tikslas būtų pasiektas greičiau ir turėtų mažesnį šalutinį poveikį“, jeigu euro zonos vyriausybės ją paremtų fiskalinės politikos priemonėmis, pareiškė ji Frankfurte surengtoje bankininkystės konferencijoje.
Euro zonos ekonomika šiemet turėtų padidėti tik 1,1 proc., pažymėjo ECB vadovė ir pridūrė, jog prieaugis dėl „įtampos prekyboje ir geopolitinio neapibrėžtumo“ bus „kur kas mažesnis už anksčiau prognozuotąjį“.
„Kad Europa galėtų atlaikyti šiuos iššūkius ir išsaugoti savo konkurencingumą ilguoju laikotarpiu, jai reikia kurti inovacijas ir investuoti“, – pareiškė buvusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė.
Ji paragino devyniolika šalių vienijantį bendros valiutos bloką didinti investicijas, kurios turėtų būti „produktyvesnės, labiau orientuotos į skaitmeninimą ir ekologiškesnės“.
Rinkos nekantriai laukė šios Ch.Lagarde kalbos, kurioje tikėjosi įžvelgti užuominų apie jos požiūrį į pinigų politiką euro zonoje.
Nuo lapkričio mėnesio ECB vadovaujanti Ch.Lagarde anksčiau davė suprasti, jog iš esmės laikysis skatinamosios pinigų politikos, kurią įgyvendino jos pirmtakas Mario Draghi, siekęs pigiomis paskolomis, rekordiškai mažomis palūkanų normomis ir obligacijų pirkimu skatinti ekonomikos augimą ir išjudinti nuolat mažos infliacijos kilimą.
Tačiau ji taip pat yra pažadėjusi siekti, kad būtų imtasi daugiau veiksmų kovoje su klimato kaita ir kovoje už lyčių lygybe.
Penktadienį Ch. Lagarde taip pat pareiškė ketinanti pradėti „strateginę“ banko pinigų politikos „peržiūrą“.
