„Produktyvių naujienų portalu“ save įvardijantis tinklalapis refa.lt reguliariai patenka į mūsų akiratį. Nors naujienų portalas nėra didelis, kas mėnesį jį aplanko 160–200 tūkst. lankytojų, dešimtys tūkstančių mato tinklalapio įrašus feisbuke.
Bendradarbiaudami su socialiniu tinklu, per pastaruosius septynis mėnesius melagingomis ar dalinai melagingomis pažymėjome 15 refa.lt publikacijų.
Skaitytojų klaidinimui pasirenkamos žemiausią bendrą vardiklį turinčios istorijos: kartojama pasenusi ar melaginga informacija apie garsenybių mirtis ir rezonansines žmogžudystes, šmeižiamas partizanų atminimas, meluojama net apie orą. Melaginga informacija nuolat kartojama.
Pavyzdžiui, publikacija, susijusi su įtariamuoju Ievos Strazdauskaitės nužudymo byloje Leonu Bieliausku, socialiniuose tinkluose publikuota penkis kartus per vieną mėnesį. Publikacijoje pasinaudota senu vaizdo įrašu, naujos informacijos – nė krislo.
„Prodigy117“
Paklausti tinklalapio administratorių apie jų motyvus negalime. Refa.lt kontaktų skiltyje nurodomas neveikiantis telefono numeris, į elektroninius laiškus neatsakoma. Vienintelė gija tinklalapio valdytojų link – ištikimo tinklalapio fano, feisbuke komentuojančio kone kiekvieną refa.lt nuorodą, žinutė.
Po straipsnio apie melagingą turinį sulaukėme sarkastiškos padėkos „už reklamą“ iš Haroldo Kontauto anketos. Nors negalime 100 proc. to įrodyti, anketa turi marionetinės paskyros požymių.
„Google“ paieškos pagalba aptikome, kad refa.lt kontaktų skiltyje nurodomas telefono numeris buvo ne kartą naudotas internetiniuose skelbimuose, siūlančiuose įsigyti feisbuko sekėjus, socialinio tinklo puslapius ar grupes, „patinka“ paspaudimus ir panašias paslaugas.
Skelbimuose skirtingomis formomis pateikiamas to paties asmens, Edgaro Kitkevič, elektroninio pašto adresas. Ieškodami informacijos pagal el.paštą aptikome daugiau skelbimų ir dar vieną telefono numerį. Abu jie buvo naudojami refa.lt kontaktų skiltyje.
Vis dėlto vienintelė pastovi informacijos detalė, sutinkama skelbimuose – pardavėjo „Skype“ vardas „prodigy117“.
Pasikinkė feisbuką
Refa.lt – neatsiejama nuo feisbuko. Similarweb.com duomenimis, 93 proc. tinklalapį pasiekiančių vartotojų atkeliauja būtent per šį socialinį tinklą. Pagrindinis lankytojų kelias į refa.lt yra feisbuko puslapis „Lietuvos naujienos“, socialiniame tinkle įvardijamas žiniasklaidos priemone.
Pasak vieno iš internetinės reklamos sprendimus siūlančios įmonės „Setupad“ įkūrėjo Povilo Goberio, naujienų tinklalapiai, visą lankytojų srautą sukuriantys socialinio tinklo pagalba, retai pasižymi kokybišku turiniu.
„90 proc. ar daugiau (srauto iš soc. tinklų – aut.past.) yra puikus indikatorius, rodantis, kad svetainėje nebėra normalaus standartinio srauto, atėjimų per organinę paiešką ar tiesioginių atėjimų. Didelė tikimybė, kad toks turinys nebus geros kokybės“, – kalbėjo P.Goberis.
„Lietuvos naujienų“ įrašai, kuriuose pateikiama melaginga informacija, sulaukia išskirtinio socialinio tinklo vartotojų dėmesio. Nors dažnas įrašas nesurenka dviženklio „patinka“ paspaudimų skaičiaus, melagingais įrašais dalinamasi šimtus, o kartais ir tūkstančius kartų.
Iš tikro tokie mažesni portalai lieka užribyje. Bet mechanizmai iš tikro yra. Įstatyminė bazė (priežiūrai – aut. past.) yra.
Populiarumo nesulaukiančius įrašus komentuoja H.Kontautas. Tos pačios anketos savininkas refa.lt turiniu dalinasi užsienyje gyvenantiems lietuviams skirtose grupėse.
Įdarbino tėvą
Kiek anksčiau „Lietuvos naujienos“ nurodė, kad vienas puslapio administratorių yra Viktor Kit feisbuko anketa. Šioje buvo nurodyta, kad vyras dirba geležinkelio infrastruktūros statybos įmonėje „Vitras-S“. Šios administratorė 15min patvirtino, kad įmonėje toks žmogus išties dirba, tačiau pasidalinti jo kontaktiniais duomenimis nesutiko.
Po redakcijos laiško „Vitras-S“, Viktor Kit paskyra dingo iš „Lietuvos naujienų“ administratorių sąrašo, vyras pasikeitė profilio nuotrauką, pašalino darbovietę bei pakeitė lotyniškas vardo raides kirilica.
Vis dėlto dėmesį atkreipė profilyje nurodoma pavardė „Kit“. Išsiaiškinome, kad Viktor Kit tikrasis vardas – Viktor Kitkevič. Tai išsiaiškinti padėjo socialinis tinklas „Odnoklasnyki“. Vienoje iš socialiniame tinkle pateiktų nuotraukų pastebėjome ir Edgar Kitkevič, kurį V.Kitkevč yra įvardijęs savo sūnumi.
Tai reiškia, kad refa.lt feisbuko puslapį greičiausiai administravo V.Kitkevič, žmogaus, kurio neveikiantis telefono numeris pateikiamas refa.lt kontaktų skiltyje, tėvas. „Skype“ paskyros „prodigy117“ pateikiamas vardas – „Edgaro“. Paskyroje pateikiamas gimtadienis ir gyvenamoji vieta sutampa su nurodomais Edgar Kitkevič feisbuko profilyje.
Tašką paieškose padėjo pokalbis su vienu iš refa.lt nurodytų „tinklalapio draugų“. Sužinojome, kad savo vardo refa.lt administratorius ir galutinis finansinės naudos gavėjas neatskleidžia, tačiau bendrauja „Skype“ ir naudoja „prodigy117“ vartotojo vardą.
Į redakcijos klausimus pateiktus el.paštu, „Skype“ ir feisbuke E.Kitkevič atsakyti nepanoro.
Rusiški sentimentai
E.Kitkevič feisbuko anketoje radome ne vieną pasidalinimą refa.lt ir „Lietuvos naujienos“ turiniu. Panašu, kad E.Kitkevič susijęs su už reklamą dėkojusio H.Kontauto anketa. Pastarasis „pamėgęs“ šūsnį E.Kitkevič nuotraukų ar įrašų.
Vaikinas taip pat neslepia sentimentų Rusijai. Kasmet lankosi Sovietų Sąjungos pergalės dienos minėjimuose Vilniuje, segi Georgijaus juostelę, fotografuoja šią kelionių užsienyje metu. Viešai prieinamose įrašuose vyras reiškė paramą Rusijos kariams Sirijoje.
Viename 2016 m. feisbuko įraše sutalpintas kone visas Kremliaus naratyvas Lietuvos atžvilgiu – nuo „Rusijos išvystyto žemės ūkio“, „nepriklausomybės atkūrimo sugriautos pramonės“ iki SGD terminalo prilyginimo „korupcinei aferai“.
Prezidento rinkimų metu refa.lt ir „Lietuvos naujienos“ dalinosi dešiniojo Lietuvos politinio spektro jėgoms priešišku turiniu.
Sprendžiant iš su E.Kitkevič susijusių skelbimų, internetiniu „verslu“ jis užsiima beveik 10 metų. Feisbuko gerbėjai buvo pardavinėjami dar gerokai iki Lietuvai tampant euro zonos nare, o dalis kainų senuose skelbimuose pateikiama litais.
Sprendžiant iš įrašų socialiniame tinkle, šiuo metu E.Kitkevič domisi pajamomis iš kriptovaliutų.
Tūkstančiai eurų
Tiksliai nustatyti, kokias pajamas E.Kitkevič galėjo atnešti prekyba melu – sudėtinga. Tačiau įvertinus unikalių refa.lt lankytojų skaičių, atvertų puslapių, pateikiamų reklamos vienetų skaičių ir reklamos kainą, gauname, kad pajamos iš internetinės reklamos per mėnesį gali atnešti 500-700 eurų.
Tinklalapyje rodomos įmonės nežino, kad yra reklamuojamos refa.lt. Reklamos įrankis „Google Adsense“ skaitytojams rodo suasmenintas reklamas. Refa.lt išnuomoja reklamos plotą, kuris panaudojamas pagal skaitytojo amžių, buvimo vietą ir kitus rodiklius.
Papildomų įplaukų tinklalapiui gali atnešti ir užsakomieji straipsniai bei įvairios partnerystės. Pavyzdžiui, refa.lt galima aptikti greitiesiems kreditams skirtą skiltį. Nors didžioji dalis pateikiamų publikacijų neįvardija konkrečios greitųjų kreditų bendrovės, viename tekste itin šiltai atsiliepiama apie „Credit24“.
Bendrovės atstovai 15min patikino, kad reklamos paslaugų tinklalapyje įmonė nepirko, o refa.lt turinį patalpino savavališkai.
Tinklalapio savininkai per metus uždirba bent kelis tūkstančius eurų, o ankstesni E.Kitkevič skelbimai internete leidžia daryti prielaidą, kad šis tinklalapis toli gražu nėra pirmas vyro projektas.
Šių metų liepą sukurtame E.Kitkevič internetiniame skelbime teigiama, kad parduodamas „naujienų-pramogų portalas“, per du mėnesius „Google Adsense“ pagalba uždirbęs 4,4 tūkst. eurų pelno. Skelbimo autoriaus teigimu, ilgesnio laiko pajamos iš reklamos svyravo nuo 1,2 iki 2,9 tūkst. eurų.
Tai reikštų, kad per metus galima užsidirbti ir penkiaženklę sumą.
Į radarą nepatenka
Žiniasklaidos elgesį prižiūrinčių institucijų netrūksta, tačiau daugiausia dėmesio ir resursų tenka kitos melo formos, dezinformacijos, stebėsenai. Dėl to socialinio tinklo paribiuose gyvuojantys tinklalapiai lieka nepastebėti.
Pavyzdžiui, Visuomenės informavimo etikos asociacija (VIAE) daugiausia dėmesio skiria atskirų publikacijų priežiūrai. Kaip pastebi VIAE komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, jos atstovaujama įstaiga tikrina žurnalistinį darbą, todėl tinklalapiai kaip refa.lt lieka užribyje.
Mes vertiname tik publikacijas ir ne mūsų kompetencijoje vertinti jų teisėtumą.
„Mes vertiname tik publikacijas ir ne mūsų kompetencijoje vertinti jų teisėtumą. Kai būna jau publikacijos, tai tada jau mes vertiname“, – 15min sakė V.Žukienė.
Tuo metu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) inspektorė Gražina Ramanauskaitė paaiškino, kad mechanizmas meluojančių tinklalapių kontrolei egzistuoja, tačiau pripažino, kad nedideli tinklalapiai lieka nepastebėti.
Inspektorė patikino, kad tarnyba dažniausiai reaguoja į skundus ir vykdo stebėseną, tačiau norint imtis, pavyzdžiui, teisinių priemonių, reikia įrodyti, kad tinklalapiai „absoliučiai tikslingai skelbia melagingą informaciją“.
„Jeigu nėra didelio poveikio, dėl to, kad […] teismui reikia pateikti didžiulius įrodymus, kad (tinklalapis – aut. past.) yra plačiai skaitomas, gali padaryti didelę įtaką, pavyzdžiui, visuomenės nuomonės formuotojams ir panašiai. Iš tikro, tokie mažesni portalai lieka užribyje. Bet mechanizmai iš tikro yra. Įstatyminė bazė (priežiūrai – aut. past.) yra“, – paaiškino G.Ramanauskaitė.
Inspektorė taip pat pridūrė, kad jei abejonių kelia pateikiamos informacijos autentiškumas, kreiptis reikėtų jau į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją.
Refa.lt – tik vienas neaiškių savininkų valdomas informacijos sklaidos lašas jūroje. Menkai žinomų, tačiau tūkstančius žmonių Lietuvoje ir užsienyje pasiekiančių tinklalapių yra ir daugiau. Nedideli ir už priežiūros institucijų akiračio pasislėpę nuomonės formuotojai nekenksmingi tik iš pirmo žvilgsnio.
Meluoti nebijantys informacijos kanalai turi visas priemones aktyviai veikti, pavyzdžiui, rinkimų laikotarpiu. Po vieną jų įtaka nėra didelė, tačiau sujungę jėgas ir pasitelkę socialinius tinklus jų valdytojai gali pasiekti šimtus tūkstančių šalies gyventojų.
Nepalankiausiu tinklalapių savininkams atveju, šie viso labo papildys savo banko sąskaitas.
