Seimas praeitą savaitę papildė CK nuostata, pagal kurią bus galima per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo. Toks Seimo poelgis viešojoje erdvėje buvo kaipmat sukritikuotas dėl to, kad jame nebuvo išskirti politikai ir viešieji asmenys. Anot kritikų, pataisos užkerta kelią žodžio laisvei, o politikams sudaro „šiltnamio sąlygas“ išvengti kritikos.
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius mano, kad naujosios pataisos prieštarauja Konstitucijos vertybėms. „Šiuo atveju matau, kad nėra išlaikytas konstitucinių vertybių balansas. Kitaip tariant, priimamos tokios pataisos, kurios suvaržo galimybę žiniasklaidai paviešinti ir objektyviai vertinti procesus, kurie vyksta politiniame lauke. Šiuo atveju remiuosi KT ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimais“, – LRT.lt sako jis.
Proceso skaidrumas kelia abejonių
Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas po balsavimo netrukus pareiškė, kad parlamentarai ir vėl nežinojo, už ką balsuoja (jau antrą kartą per dvi savaites, – LRT.lt), o taip atsitiko esą todėl, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socdemas Julius Sabatauskas pataisas prieš balsavimą klaidingai pristatė, ir Seimo nariai esą buvo apgauti.
Proceso skaidrumu abejoja ir „valstiečių“ frakcijos Seime narė Dovilė Šakalienė. Jos nuomone, keista tai, kad beveik metus, kol pataisa buvo svarstoma, niekas jos nepastebėjo.
„Ko negaliu suprasti, kaip nutiko, kad šios pataisos rengėjai kažkokiu būdu sugebėjo praeiti pro visus saugiklius. [...] Metus laiko niekas to nepastebėjo. Ir kartu žiniasklaidos atstovai. Todėl man kyla klausimas dėl proceso skaidrumo. Ar jis buvo pakankamai viešas? Ar visi turėjo galimybę su pataisomis susipažinti? Tiek žiniasklaidos atstovai, tiek teisininkai“, – LRT.lt sako D.Šakalienė.
Žiniasklaidos atstovai pasirašė kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kurios prašoma pataisas vetuoti.
Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – nuomonės išsiskiria. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikina, kad pats būtų balsavęs „už“. O premjeras Saulius Skvernelis jokios grėsmės žodžio laisvei neįžvelgia. Tačiau „valstiečių“ frakcijos narė D.Šakalienė su partiečiais nesutinka ir, nors balsavo už pataisų priėmimą, LRT.lt tvirtina, kad jos yra keistinos.
Jų įsitikinimu, numatyta išimtis, kad būtų apsaugotas savo darbą dirbantis žurnalistas, o paskui kitu sakiniu ji paneigiama, sudarant galimybę privesti žurnalistą prie bankroto, – teigia D.Šakalienė.
„Manau, pataisoje yra vienas sakinys, kuris gali kelti abejonių. [...] Ten parašyta, jeigu žurnalistas sąžiningai dirba savo darbą, gina viešą interesą, tokia jo teisė turi būti apsaugota. [...] Bet paskui yra sakinys, kur teigiama, jog išimtis yra netaikoma, jeigu paskleisti duomenys, žeminantys garbę ir orumą. [...] Po balsavimo kalbėjausi su teisės profesoriais. [...] Jų įsitikinimu, numatyta išimtis, kad būtų apsaugotas savo darbą dirbantis žurnalistas, o paskui kitu sakiniu ji paneigiama, sudarant galimybę privesti žurnalistą prie bankroto“, – teigia D.Šakalienė.
Seimo narė tvirtina, kad prezidentės veto dabar yra vienas iš būdų sustabdyti įstatymo įsigaliojimą ir pakeisti abejonių keliančias pataisų vietas.
Kitos valdančiosios koalicijos bendražygės – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė LRT.lt tvirtina, kad socdemai dėl tolesnių veiksmų spręs po prezidentės apsisprendimo. „Kai bus veto, tada ir spręsime“, – sako ji.
S.Šedbaras: ta dalis manęs visiškai nedomina
Svarbiausia esą buvo apginti piliečių garbę ir orumą, o ar pataisoje buvo numatyti viešieji asmenys, ar ne, Seimo nariui ir vienam iš pataisos autorių konservatoriui Stasiui Šedbarui yra visiškai neįdomu.
„Mane domino galimybė ne tiek dėl šmeižimo, bet ir įžeidimo, kreiptis į teismą. Mane domino tik ši galimybė, daugiau niekas. Mano pasiūlyme daugiau nieko nebuvo. [...] Kai teikiau savo pirminį pasiūlymą, manęs visiškai nedomino, ar bus, ar nebus tie viešieji asmenys. Negaliu nei prisiimti atsakomybės, nei kažko norėčiau komentuoti“, – tikina jis.
Kai teikiau savo pirminį pasiūlymą, manęs visiškai nedomino, ar bus, ar nebus tie viešieji asmenys. Negaliu nei prisiimti atsakomybės, nei kažko norėčiau komentuoti, – tikina jis.
S.Šedbaro žodžiais, pataisos svarstymo metu buvo įtraukta papildoma vyriausybės pasiūlyta nuostata, kurią greičiausiai pasiūlė Teisingumo ministerija.
„O priėmimui jokių naujų siūlymų nebuvo. Priėmimo metu niekas nekalbėjo nei „už“, nei „prieš“, tiesiog visiems viskas buvo aišku. O kolegai M. Adomėnui reikėtų skaityti, mes visi skaitome, už ką balsuojame“, – į M.Adomėno išsakytą kritiką atsikerta S. Šedbaras
R.Valatka: vyksta puolimas prieš pamatines žmogaus teises
Šis Seimas imasi reguliuoti žmogaus gyvenimą ten, kur valdžiai kištis nepriklauso, o naujoji Civilinio kodekso pataisa parodo, kad Lietuva panašėja į nedemokratiniu keliu pasukusias valstybes, tikina R. Valatka.
„Politikai nori, kad jais žavėtųsi, įsikabina į žodį „patyčios“, apsimeta neskiriantys, kada yra humoras, o kada šaipomasi. Su patyčiomis viskas atrodo paprasta. Jeigu gauja tyčiojasi iš vieno žmogaus arba stipresnis – iš silpnesnio, tai yra patyčios. Jeigu žiniasklaida šaiposi iš politikų, tai negali būti patyčios, nes valstybė vis tiek yra stipresnė pusė“, – LRT.lt sako R. Valatka.
Tiesa, anot apžvalgininko, šios valdžios keliamas pavojus demokratijai yra gerokai didesnis negu prieš tai buvusių. R.Valatkos žodžiais, vos mėnesį dirbantis Seimas iš karto pradėjo nuo sričių, kur kalbama apie laisvo žmogaus apsisprendimo reikalus.
„Jeigu jie reguliuotų sritis, kur iš tiesų kalbama apie piliečio pareigas valstybėje, tarnybą. Dabar jaučiamas aiškus noras uždrausti net pasišaipyti iš politikų... Man ypač klaikiai nuskambėjo Seimo Pirmininko V.Pranckiečio pasisakymas: „Čia yra jūsų interpretacija, o kaip mes suinterpretuosime tą įstatymą, taip ir bus“. Jis net nesako, kad įstatymą interpretuoja teismas, o ne politikai. Jis jau žino, kad ir teismas suinterpretuos taip, kaip reikia politikams“, – stebisi R.Valatka.
Jo nuomone, Lietuva dabar yra prieangyje to, kas dedasi Lenkijoje ir kas jau atsitiko Vengrijoje. Čia vykdomas kontrpuolimas prieš liberaliąją demokratiją, pamatines žmogaus laisves, o naujojo Seimo nariai net neslepia tokių bandymų.
„Lenkijoje jau egzistuoja draudimas opozicijai protestuoti toje vietoje, kur bažnyčia arba valdžia rengia savo mitingėlį. Manyčiau, kad Lietuva eina tuo keliu. Ir ankstesnės valdžios bandė prastumti visokius įstatymus. Šitie tą daro sąmoningai, nesislėpdami ir dar didžiuodamiesi“, – įsitikinęs R.Valatka.
V.Sinkevičius: nepamatuotai varžoma žiniasklaidos laisvė
Konstitucija garantuoja žmogaus orumo ir garbės gynimą ir žiniasklaidos laisvę. Joje įtvirtinta, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, o žiniasklaidos laisvė yra vienas iš būtinų demokratinės valstybės elementų, pažymi konstitucinės teisės ekspertas V. Sinkevičius.
„Šiuo atveju matau, kad nėra išlaikytas konstitucinių vertybių balansas. Kitaip tariant, priimamos tokios pataisos, kurios suvaržo galimybę žiniasklaidai paviešinti ir objektyviai vertinti procesus, vykstančius politiniame lauke. Šiuo atveju, remiuosi KT ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimais. Tie asmenys, kurie yra viešieji asmenys, o politikai yra viešieji asmenys, turi susitaikyti su tuo, kad jų kritikos ir vertinimo ribos yra daug platesnės negu eilinių piliečių“, – tvirtina buvęs KT teisėjas.
Jo nuomone, ši Civilinio kodekso pataisa privalo būti taisoma. V.Sinkevičiaus žodžiais, įstatymų leidėjai turi suprasti, kad jų formuluojamos teisės normos turi būti aiškiai suprantamos ir nedviprasmiškos.
„Vertinčiau pataisas kritiškai. [...] Reikia rasti kompromisų ir vertybių dermę. Dabar matau, kaip nepamatuotai varžoma žiniasklaidos laisvė. [...] Taisyklė turi būti aiški. Teismams turi būti palikta kuo mažiau vietos interpretuoti. [...] Dabar to nėra“, – sako V.Sinkevičius.
A.Vaišnys: ginama ne teisė į patyčias, o teisė į kritiką
Žiniasklaidos atstovų protestas prieš šią Civilinio kodekso pataisą kilo ne todėl, kad būtų ginama teisė tyčiotis, o veikiau dėl baimės, kad suvaržoma teisė kritikuoti. Taip teigia Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Andrius Vaišnys.
„Noriu pabrėžti kitą esminį dalyką. Pirmiausiai ginama galima kitokia šios pataisos interpretacija. [...] Galime turėti precedentą, kada ši pataisa bus pritaikyta galbūt ir ne tiek dėl realių patyčių, bet dėl kritikos. Suprantama, kad šiems dalykams išsiaiškinti bus skiriama nemažai įvairių išteklių. Pakaktų vieno klausiamąja forma pramoginėje laidoje užduoto klausimo, kad jos autorių būtų bandoma patraukti atsakomybėn. Baiminamasi šito“, – tikina A.Vaišnys.
Pakaktų vieno klausiamąja forma pramoginėje laidoje užduoto klausimo, kad jos autorių būtų bandoma patraukti atsakomybėn. Baiminamasi šito, – tikina A.Vaišnys.
Anot A.Vaišnio, niekaip neišsprendžiama politikos ir visuomenės sąveikos problema, t.y. politikų bandymas paveikti žiniasklaidą. O metodų ieškoma visada ir visur. Todėl žiniasklaidos laukas suvokiamas kaip pats efektyviausias laukas pasiekti savo rinkėją.
„Nuolat stebime įvairius būdus paveikti žiniasklaidą. Nepaisant žurnalisto vaidmens, orientuojamasi į žiniasklaidos sistemą, kurią galbūt galima reguliuoti kokiais nors būdais. [...] Pavyzdžiui, apriboti vienokiu ar kitokiu pobūdžiu reklamą. Neatsakant į klausimą, iš ko tada sukurti tą intelektiniams informacijos mainams skirtą produktą. Žiniasklaidos sistema yra sudėtinga. Ji kyla iš visuomenės poreikio, bet prieinama labai pigiai. Šis pigumo efektas skaitmeninėje informacinių technologijų erdvėje sudaro dar daugiau prielaidų politikams ieškoti būdų, kaip paveikti žiniasklaidą ekonomiškai, kad ji būtų paranki vienai ar kitai jėgai. Kai ji nepasiduoda, ieškoma teisinių aspektų“, – svarsto A.Vaišnys.
Apsimeta kvaileliais ir šaškėmis, kurios nueis į damas?
Nors pataisos autorius S.Šedbaras LRT.lt tvirtina, kad kritiką nuo patyčių atskirti yra paprasta, su tokia nuomone nesutinka kiti kalbinti specialistai.
„Apie kritiką pataisose nekalbama. Tai nėra mano nuomonė, pasižiūrėkit pataisos tekstą. Ten kalbama apie įžeidimą. Mes turbūt skiriame kritiką nuo garbės ir orumo įžeidimo. Kas yra įžeidimas – sprendžia Aukščiausiasis teismas. [...] Nemanau, kad bus sunku atskirti. Tai yra labai elementaru. Tai spręs teismas“, – LRT.lt tvirtina S.Šedbaras.
R.Valatka, savo ruožtu tikina, kad politikai visada nori būti už kritikos ribų, o S.Šedbaras, nepateikė jokių argumentų, kodėl negali įvykti taip, kad kritika bus pavadinta šmeižtu. Pats politikas, R. Valatkos nuomone, tiesiog priima „Jonelio kvailelio“ pozą.
„S. Šedbaras yra visiškai neteisus, nes viešojoje erdvėje visi politikai, išskyrus galbūt liberalus ir kai kuriuos konservatorius, visi kritiką vadina arba patyčiomis, arba šmeižtu. Tokia praktika. Jeigu S. Šedbaras gyvena stikliniam rutuly, reikėtų iš to rutulio išlįsti, kaip tautos išrinktajam. Bet man atrodo, kad jis gudrauja. Tiesiog bando apsimesti kvaileliu ir pasakoja pasakas. [...] S. Šedbaras apsimeta šaške, kuri nueis į damas. Labai valstietiška, labai nearistokratiška. Seimo narys, buvęs vidaus reikalų ministras turėtų kalbėti daug atsakingiau. Jo vietoje apskritai reikėtų patylėti.“, – LRT.lt sako politikos apžvalgininkas.
R.Valatkai antrina ir buvęs KT teisėjas V.Sinkevičius. Jo nuomone, atskirti kritiką nuo patyčių nėra paprasta.
„Įstatymų leidėjai turi suprasti, kad jų formuluojamos teisės normos turi būti aiškiai suprantamos ir nedviprasmiškos. Taisyklė turi būti aiški. Teismams turi būti palikta kuo mažiau vietos interpretuoti. [...] Dabar to nėra. Nesutikčiau su S. Šedbaro teiginiais, kad turi būti vienodai ginama. Taip, turi būti, bet turi būti aiškios taisyklės, kurios palieka kuo mažiau erdvės interpretacijai“, – teigia V.Sinkevičius.
Konstitucinės teisės ekspertas sako, kad dabar padaryta taip, kad politikas gali bet kokį asmenį patraukti atsakomybėn, todėl ypač žurnalistai patenka į keblią padėtį.
„Žurnalistų pareiga – informuoti visuomenę ir vertinti politikų veiksmus. Tai yra demokratijos esmė“, – aiškina V.Sinkevičius.
„Tauta tokį Seimą turėtų nušluoti“
Už Civilinio kodekso pataisas Seimas nubalsavo beveik vienbalsiai – 101 Seimo narys pasisakė „už“ ir vienintelis konservatorius Audronius Ažubalis susilaikė. Balsavime nedalyvavę Seimo nariai, tokie, kaip konservatorius Laurynas Kasčiūnas, džiaugiasi, kad nedalyvavo ir neprisidarė gėdos.
„Keista šiuo atveju yra tai, kad liberalai ir konservatoriai, kiti opozicijos veikėjai apsimėtė, kad taip ir turi būti. Tai nesuvokiama. Lenkijoje bent jau opozicija yra laisvės pusėje. Lietuvoje atrodo, kad opozicijos nebėra“, – sako R.Valatka.
Per 10 dienų Seimas, priimdamas pataisas, varžančias spaudos laisvę ir žmogaus teisę turėti vaikų, apžvalgininko žodžiais, du kartus pareiškė, kad nežinojo, už ką balsuoja. Normalioje demokratinėje visuomenėje tokį Seimą tauta būtų nušlavusi, sako R.Valatka.
„Toks Seimas negina mūsų interesų, nežinia kuo užsiiminėja. Kodėl mes turėtume laikyti žmones, kurie yra neadekvatūs užimamoms pareigoms? Jie užima ne savo vietą“, – priduria apžvalgininkas.
