Palanga suskubo plėsti poilsio zonas
Nuo poilsiautojų srauto kas vasarą dūstanti Palanga jau įvertino, kad ligšioliniuose pliažuose vasarotojams išties sunku išsitekti. Kurorto žinioje – maždaug 25 kilometrų pajūrio ruožas. Iki šios vasaros pliažams nebuvo išnaudojama nė trečdalio šios teritorijos. O sutilpti paplūdimiuose vienu metu turi bent pusė milijono žmonių. Tiek karštaisiais savaitgaliais suplūsta į Palangą.
Palanga įvertino, kad grūstis perpildytuose pliažuose vasarotojai nebegali, tad šią vasarą kiek praplėtė oficialių maudyklų ribas.
Matydami, kaip grūstyse stumdosi vasarotojai, atsakingi pareigūnai sezono pradžioje padidino oficialių pliažų teritoriją.
Palangos miesto savivaldybės ribose birželį atsirado 3 papildomos maudyklos, kuriose įrengti 3 gelbėjimo postai.
Tad šiuo metu Palangoje yra 14 maudyklų. Piko metu jose budi pusšimtis gelbėtojų. Jų darbas kurorto savivaldybei per metus atsieina apie 300 tūkst. litų.
Neringa pliažams atriekusi tik gabalėlį
Didžiausią pajūrio ruožą šalyje – pusšimtį kilometrų – turintis Neringos miestas oficialiems paplūdimiams teišskyrė septynis kilometrus. Visa kita – Kuršių nerijos nacionalinio parko valdos. Jose maudytis ir degintis galima, tačiau, ištikus nelaimei, gelbėtojų prišaukti neįmanoma. Jie oficialiai neįteisintose maudyklose nebudi. O ir prasibrauti iki pajūrio per miškus, kuriuose nei takelių, nei automobilių stovėjimo aikštelių, ne taip jau paprasta.
Neringą plėsti pliažų teritorijas stabdo nuostata, kad pusiasalyje būtina riboti poilsiautojų srautą.
„Ne kartą savivaldybėje buvo svarstyta galimybė praplėsti oficialių paplūdimių ribas. Mano galva, Neringa tikrai gali turėti ne septynių, o kokių keturiasdešimties kilometrų pliažų ruožą.
Tačiau tam reikalingos papildomos gelbėtojų pajėgos, privažiavimai prie pajūrio, o svarbiausiai – gamtosaugininkų sutikimas. Bet pastaruoju metu vis kalbama, kad būtina riboti į Neringą plūstančių poilsiautojų srautą.
Tokiu atveju apie galimybę plėsti pliažų teritorijas lieka tik pasvajoti. Savivaldybė šioje situacijoje nieko negali padaryti, jei prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. O ji apie pliažų plėtimą nė girdėti nenori“, – pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis.
Klaipėda pliažams atidavė visą pajūrio juostą
Uostamiestis kiek pajūrio ruožo turi, tiek poilsiautojams ir atidavė – 12 kilometrų. Pusė pajūrio juostos driekiasi Kuršių nerijos pusiasalyje, Smiltynėje, kita pusė – žemyninėje dalyje. Tačiau gelbėtojai prižiūri kiek didesnę teritoriją.
„Ir Smiltynės paplūdimyje, ir Giruliuose gelbėtojai priversti žvalgytis ir į jiems nepriklausančias valdas. Kur baigiasi Klaipėdos miesto ribos, baigiasi ir oficialių maudyklų teritorija. Tačiau pajūris tęsiasi, ir žmonės atvyksta pležintis nors ir į neoficialias maudyklas. Tai negi mes nepagelbėsim žmogui, kuris pateks į bėdą vos už keliolikos metrų nuo mūsų prižiūrimos teritorijos“, – apie vasaros darbus pasakojo Klaipėdos gelbėtojas Aleksandras Siakkis.
Pliažų įrengimui Klaipėdos rajone prireiktų 2 mln. litų
Klaipėdos rajonas – vienintelė pajūrio savivaldybė, iki šiol neturinti nė vieno oficialaus paplūdimio. Jai priklauso 9 kilometrai Baltijos pajūrio juostos. Palei ją dar sovietmečiu išsirikiavo įvairios moksleivių vasaros stovyklos. Vaikai kai kuriose teritorijoje poilsiauja ir dabar.
Klaipėdos rajono savivaldybė – vienintelė pajūryje neturinti nė vieno oficialaus paplūdimio.
Tačiau profesionalūs gelbėtojai čia iki šiol nebudi. Rajono savivaldybė savo valdų prie jūros neskuba sutvarkyti ir įteisinti kaip oficialią maudyklą. Tiesa, mažytis pajūrio lopinėlis pripažintas rezervatu, tad jame nepageidaujami jokie poilsiautojai.
O likusioje teritorijoje vietos vasarotojams apstu. Bėda ta, tad ypač akmenuoti paplūdimiai nesutvarkyti ir nepritaikyti patogiam poilsiui.
Tokiems darbams, Klaipėdos rajono savivaldybės apskaičiavimais, reikėtų 2 milijonų litų. Apie jų paiešką rajono politikai užsiminė dar 2012 m., tvirtindami priekrantės teritorijos koncepciją.
Anuomet Klaipėdos rajonui priklausančią pajūrio teritoriją planuota paverti civilizuotu paplūdimiu. Tačiau jis iki šiol labiau primena užutekį laukinėje gamtoje.
