„Pas mus šiai dienai nuo COVID-19 mirė tik 80 asmenų, o nuo tuberkuliozės vien 2019 metais mirė 220 asmenų, nuo pneumonijos 538, bet karantinai nebuvo skelbiami ir kaukes dėvėti niekas nevertė“, – skelbiama socialiniame tinkle.
Įrašu bei jį lydinčia iliustracija per mažiau nei savaitę pasidalinta daugiau nei 13 tūkst. kartų. Įraše mirtis nuo COVID-19 prilyginama nuskendimui ar autoįvykiui bei kuriamas įspūdis, esą yra kur kas pavojingesnių reiškinių už koronavirusą, tačiau draudimų šiems – nėra.
Supainiota statistika
Oficialius Lietuvos gyventojų mirties priežasčių duomenis skelbia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Naujausia ataskaita, kurioje pateikiama 2019 m. duomenis – prieinama viešai.
Vis dėlto įrašo autoriams ne visus duomenis nuo ataskaitos pavyko nurašyti teisingai. Pavyzdžiui, 2019 m. nuo tuberkuliozės Lietuvoje mirė 103 žmonės. 220 mirčių nuo tuberkuliozės buvo registruota 2010 m.
Kaip ir teigiama įraše, praėjusiais metais 538 žmonės mirė dėl pneumonijos, 137 nuskendo, 214 žuvo transporto įvykiuose, o 147 atsitiktinai apsinuodijo alkoholiu.
Teisingas ir įraše minimas mirčių nuo COVID-19 skaičius. Tiek įrašo skelbimo dieną, tiek ir šios publikacijos rašymo metu, koronavirusas Lietuvoje buvo pareikalavęs 80 gyvybių.
Įrašą lydinčiame paveikslėlyje tarp svarbiausių mirties priežasčių pateikiami abortai bei Žmogaus imunodeficto virusas (ŽIV). Tačiau abortai nėra įtraukiami į mirčių statistiką, o ŽIV pernai pareikalavo keturiskart mažiau gyvybių nei COVID-19.
Gripas taip pat stovėtų ant žemesnio laiptelio nei COVID-19, nes praėjusiais metais liga tapo 54 mirčių priežastimi. Labai tikėtina, kad „vampyrų įkandimai“ paveikslėlio autorių buvo įtraukti siekiant papokštauti.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, pagrindinis giltinės šauklys Lietuvoje – kraujotakos sistemos ligos, praėjusiais metais pareikalavusios per 20 tūkst. gyvybių.
Piktybiniai navikai sukėlė kiek daugiau nei 8 tūkst. mirčių, virškinimo ligos 1,9 tūkst., o nelaimingi atsitikimai 1,3 tūkst. mirčių. Higienos instituto ataskaitoje pažymima, kad kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2019 m. sudarė 81,8 proc. visų mirties priežasčių.
Kaip rodo kitų šalių patirtis, virusas gali sugrįžti ir ženkliai padidinti mirčių statistiką.
Supainioti palyginimai
Įraše minima dažnai naudojamas mirčių nuo tuberkuliozės ir COVID-19 palyginimas. Tačiau kalbama apie labai skirtingo pobūdžio ir pažinimo ligas. Pavyzdžiui, nuo tuberkuliozės galima apsisaugoti pasiskiepijus, ligą ir jos simptomus įmanoma gydyti specialiai kovai su liga skirtais vaistais.
Todėl skirtingai nei COVID-19 atveju, tuberkuliozė yra pavojinga, tačiau valdoma liga. Pasiskiepyti nuo koronaviruso šiuo metu nėra įmanoma, nes vakcina dar tik kuriama. Universalių, visoms amžiaus grupėms bei susirgimo stadijoms skirtų vaistų, padedančių nuo COVID-19, taip pat nėra.
Pasak, Vilniaus universiteto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos, profesorės Aurelijos Žvirblienės, žemas mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius Lietuvoje nėra iškaltas akmenyje ir pablogėjus situacijai gali staigiai kisti.
„Situacija su koronavirusu gali labai greitai pasikeisti. Kaip rodo kitų šalių patirtis, virusas gali sugrįžti ir ženkliai padidinti mirčių statistiką“, – 15min sakė profesorė.
Situaciją dėl COVID-19 reikia vertinti žvelgiant toliau savo sienų. Visiškai nesilaikant prevencinių priemonių atveriamas kelias plisti pavyzdžiui iš užsienio Lietuvą pasiekusiam atvejui.
„Įdomu ar žmonės, kurie nemato problemos (dėl koronaviruso – aut. past.) Lietuvoje nemato ir problemos Jungtinėse Valstijose? Ar nematė ir Šiaurės Italijoje?“ – klausė A.Žvirblienė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas taip pat priminė, kad skirtingai nei nuo COVID-19, nuo tuberkuliozės yra sukurti efektyvūs vaistai.
Kitas dalykas, kad mes dažnai priprantame prie nuolatinio pavojaus ir į jį nebekreipiame dėmesio.
Tačiau būtent neatsargus elgesys su vaistais, atsainus gyventojų požiūris į ligą tuberkuliozei vis dar leidžia išlikti pastebimai mirčių statistikoje.
Kalbėdamas apie prevencines priemones, taikomas COVID-19 sklaidai mažinti, priminė, kad, pavyzdžiui, veido kaukės sudaro papildomą barjerą ir tai suteikia papildomą apsaugą.
„Jei motociklininkas važiuoja su šalmu, specialia apranga, visa ekipuote, jis yra apsisaugojęs. Ar jis yra saugus? Sunku pasakyti. Motociklininko atveju visi supranta, kad viskas priklauso nuo to, į kokią avariją patenka žmogus“, – sakė S.Čaplinksas.
Pasak ULAC vadovo, dėvint veido kaukę sumažinama tikimybė užsikrėsti tiek tuberkulioze, tiek gripu, tiek ir COVID-19. Vis dėlto profesorius atkreipė dėmesį ir į kolektyvinę žmonių reakciją.
„Kitas dalykas, kad mes dažnai priprantame prie nuolatinio pavojaus ir į jį nebekreipiame dėmesio“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Supainiota logika
Įrašo autorių teigimu, nors nuo transporto įvykių šalyje mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19, „autotransporto naudojimas nebuvo uždraustas“.
Taikant analogišką logiką, siekiant išvengti COVID-19 Lietuvoje turėtų būti draudžiamas kvėpavimas, būdas, kuriuo koronaviruso infekciją sukeliantis SARS-CoV-2 keliauja nuo vienos aukos prie kitos.
Tuo metu apie vairuotojams taikomus ribojimus turėtų žinoti kiekvienas turintis vairuotojo pažymėjimą. Pavyzdžiui, būti užsisegus saugos diržą, laikytis saugaus atstumo ar saugaus greičio kelyje.
Tęsiant vairavimo analogiją, galima tik įsivaizduoti, kokią mirčių statistiką skelbtų Higienos institutas, jei transporto dalyviai saugos diržus laikytų ne gyvybę gelbėjančia priemone, o bereikšmiu įsitikinimu, panašiai kaip bandoma kalbėti apie veido kaukių dėvėjimą koronaviruso sklaidos kontekste.
Šalies informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
