Statistika ir ramina, ir baugina
Nuo pandemijos pradžios buvo skelbiama, kad SARS-CoV-2 pavojingiausias vyresnio amžiaus ir gretutinių ligų turintiems žmonėms, vaikų esą beveik nepuola, o užsikrėtusieji perserga lengvai.
Tačiau daugėjant duomenų, o virusui mutuojant ėmė aiškėti, kad COVID-19 serga ir vaikai, kartais – net labai sunkiai. Vis daugiau vaikų ėmė sirgti išplitus viruso delta atmainai, kuri pasižymi greitu plitimu. jų ligos išraiška ir gydymo metodai mažai kuo skiriasi nuo suaugusiųjų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus (VITS) vadovo doc. V.Gurskio teigimu, pastaroji paskelbtų vaikų COVID-19 atvejų metaanalizė, publikuota žurnale „Nature“, parodė, kad vaikai sunkiai suserga retai (3,8 proc. visų atvejų), o 21,1 proc. atvejų yra apskritai besimptomiai.
Bet sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neseniai prasitarė, kad sostinės medikai kovoja dėl 14-mečio gyvybės. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė portalui 15min sakė, kad tiek ir taip sunkiai šia liga sergančių vaikų čia nėra buvę. Tuo metu skyriuje gydėsi 8 vaikai, reanimacijoje – vienas, visi buvo neskiepyti.
Kauno klinikų naujagimių reanimacijos skyriuje atsidūrė neseniai gimęs mažylis. Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje (VITS) gydomi dar du vyresni nepilnamečiai.
Klinikų Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje – 30 pacientų. „Turint omenyje, kad vaikų yra 5 kartus mažiau nei suaugusiųjų, galima teigti, kad vaikams sirgti sunkiausia ligos forma rizika bent 2 kartus mažesnė“, – portalui 15min teigė V.Gurskis, kuris yra ir COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas.
Tyrimai taip pat rodo, kad jaunesnių nei 10 metų amžiaus vaikų imlumas šiai infekcijai yra gerokai mažesnis. Kitaip tariant, rizika sirgti sunkesne ligos forma susijusi ir su vyresniu amžiumi. Ji padidėja sergant onkologine liga ir taikant imuninę sistemą slopinantį gydymą, esant nervų sistemos, širdies kraujagyslių, plaučių ir kt. ligoms, po organų transplantacijos ar sudėtingų operacijų
Su virusu susidursime visi
Bet statistika esą neguodžia. Nors vaikai sudaro tik 20 proc. mūsų šalies gyventojų ir serga rečiau nei suaugusieji, išplitus infekcijai, stebimas ir išaugęs vaikų sergamumas.
„Daugelio pasaulio ekspertų vertinimu, po šios bangos neliks žmonių, kurie nebūtų susidūrę su šiuo ypač lengvai plintančiu virusu, kuris savo užkrečiamumu prilyginamas vėjaraupiams ar tymams, – įspėjo medikas. – Ši pandemijos banga lengvai pasiekia visas amžiaus grupes, taip pat ir vaikus.“
Daugelio pasaulio ekspertų vertinimu, po šios bangos neliks žmonių, kurie nebūtų susidūrę su šiuo ypač lengvai plintančiu virusu, kuris savo užkrečiamumu prilyginamas vėjaraupiams ar tymams.
Anot pašnekovo, dauguma dabartinių vaikų ligos atvejų, dėl ko tenka juos gydyti ligoninėje, yra sunki ar vidutinio sunkumo pneumonija, rečiau pasitaiko multisisteminio uždegiminio sindromo (MIS-C, angl. multi-system inflamatory syndrome in children), kurį išprovokuoja persirgta COVID-19 infekcija, atvejų.
„Nereta gydymo ligoninėje priežastis – pablogėjusi gretutinė patologija (epilepsija, lėtinė plaučių ar širdies kraujagyslių sistemos liga) ir COVID-19 infekcija. Todėl galima sakyti, kad vaikų ir suaugusiųjų COVID-19 ligos eiga dabar turi daugiau panašumų, nei buvo anksčiau.“
Esant sunkiai COVID-19 pneumonijai, medikai vaikams skiria priešvirusinius vaistus, deksametazoną, antikoaguliantus (preparatus nuo kraujo krešulių susidarymo). Taip pat taikoma didelės tėkmės deguonies terapija, o sunkiausiais atvejais tenka pritaikyti mechaninę plaučių ventiliaciją.
Kaip kitų infekcinių ligų atvejais, vaikų ir suaugusiųjų gydymas skiriasi minimaliai – kartais taikomos skirtingos deguonies tiekimo priemonės, skiriamos mažesnės vaistų dozės.
Taip pat skaitykite: Net lengvai COVID-19 persirgusius vaikus gali užklupti itin pavojingas sindromas
Anot Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo, mokslininkų duomenys rodo, kad trečdaliui vaikų, kurie patenka į ligonines, reikalinga deguonies terapija.
„COVID-19 turi daug kaukių“
Tačiau didžiulė mįslė medikams tebėra liekamieji reiškiniai persirgus COVID-19, kurie kamuoja nepriklausomai nuo amžiaus ir ligos sunkumo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) prieš kelias dienas surengtos tiesioginės transliacijos metu R.Kėvalas sakė, kad kai kuriems vaikams po ligos praėjus 2-4, kartais – ir 5 savaitėms išsivysto MIS-C, kuris pažeidžia beveik visas organizmo sistemas, pradedant oda, širdimi, plaučiais, inkstais.
„(Tai yra) ypatingai sunki forma. Turėjome dešimtis tokių ligonių, daugumai reikalingas intensyvus gydymas. (…) Mes ir po šiai dienai turime keletą ligonių su MIS-C, kuriam ne tik išnaudota bazinė terapija, kuri yra labai brangi ir agresyvi, bet ir pakaitinė biologinė terapija jau keletu preparatų ir dar nepasiektas efektas.“
Anot kartu kalbėjusios LSMU ligoninės Vaikų ligų klinikos docentės, vaikų pulmonologės dr. Linos Jankauskaitės, MIS-C būdingas kaip tik tiems vaikams, kurie perserga be simptomų.
Klinikos vadovo teigimu, net ir persirgus labai lengva forma, beveik pusė vaikų patiria pokovidinį sindromą, kuris pasireiškia galvos ar pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu, kurie apsunkina vaiko funkcionavimą ir edukaciją.
Pastebėta, kad, net ir persirgus lengva ligos forma, gali pablogėti kognityviniai vaiko gebėjimai, išlikti galvos skausmai.
„Pastebėta, kad, net ir persirgus lengva ligos forma, gali pablogėti kognityviniai vaiko gebėjimai, išlikti galvos skausmai, – portalui 15min aiškino V.Gurskis. – Pastarosios publikacijos žurnale „Lancet“ kelia daugiau susirūpinimo nei anksčiau. Kodėl?
Iki šiol manyta, kad vaikų COVID-19 ligos sunkiausia forma yra MIS-C arba pneumonija. Tačiau paskutiniai stebėjimo duomenys rodo, kad iš 100 hospitalizuotų vaikų net keturiems galimos neurologinės komplikacijos (galvos smegenų išemijos epizodai, ūmus demielinizuojantis sindromas, encefalopatija, periferinė Guillan-Bare poineuropatija, chorėja, elgsenos pokyčiai, haliucinacijos ir kt.).“
Gydytojo žodžiais, COVID-19 turi daug kaukių. Nors daugumai ji pasireikš tik eilinio peršalimo požymiais su karščiavimu ar be jo, rizika susirgti sunkia ligos forma pandemijos piko metu išlieka labai didelė. Tyrimai rodo, kad pasekmių gali likti ir persirgus sunkia ligos forma, ir visiškai lengva.
„Kalbant moksliškai, kol kas yra mįslė, kaip sureaguos mūsų organizmas, gavus didelę viruso dozę (angl. high virus load infection). Tai – labai individualu ir nenuspėjama.
MIS-C būdingesnis 14-21 metų amžiaus asmenims, matyt, dėl labai geros ir kartais per daug audringos mūsų imuninės sistemos gynybinės reakcijos, kurią pažadina ši klastinga infekcija.“
Tėvai net neigė COVID-19
Šis sindromas, apie kurį Lietuvos medikai garsiau viešai ėmė kalbėti pastaruoju metu, kaip viena iš COVID-19 komplikacijų minimas jau kone nuo pandemijos pradžios.
Pirmieji jo atvejai prieš pusantrų metų buvo nustatyti Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Niujorke ir kitur JAV. Tiesa, dažniausiai jie buvo aprašyti kaip Kawasaki liga, toksinio šoko sindromas, antrinė hemofagocitinė limfohistiocitozė / makrofagų aktyvacijos sindromas, o ne kaip COVID-19 pasekmė.
Apie vieną MIS-C atvejį pavasarį vykusioje konferencijoje pasakojo Kauno klinikų vaikų intensyvios terapijos gydytoja doc. dr. Dovilė Grinkevičiūtė. Pernai lapkritį ligoninėje atsidūrė 17-metė, kurios tėčiui anksčiau buvo patvirtinta COVID-19.
Taip pat skaitykite: Infekcinių ligų sk. vedėja: dar niekad neturėjome tiek daug ir taip sunkiai COVID-19 sergančių vaikų
Susirgusiai paauglei pirmą dieną ėmė skaudėti pilvą, stipriai pakilo temperatūra. Trečią dieną ji kreipėsi į Vaikų skubios pagalbos skyrių. Nustačius uždegimo požymių, mergina paguldyta į ligoninę stebėjimui.
Penktą dieną tapo vangi, atsirado šoko požymių, nukrito arterinis kraujo spaudimas, todėl ligonė buvo perkelta į VITS. Jau tą pačią naktį, trinkant gyvybinėms funkcijoms, jai buvo pradėta taikyti dirbtinė plaučių ventiliacija.
Tyrimai rodė aukštus uždegiminius rodiklius. Dėl hiperglikemijos buvo skiriamas insulinas. Įtariant citokinų audrą, septintą dieną buvo pradėtos jų sorbcijos procedūros ir gydymas intraveniniu imunoglobulinu.
Tik praėjus porai savaičių merginos būklė pagerėjo, ji buvo grąžinta į vaikų ligų skyrių. Ligoninėje praleidusi tris savaites, ji buvo išrašyta namo.
Iš pradžių atlikto PRG testo rezultatas buvo neigiamas – tai reiškė, kad mergina tuo metu COVID-19 nesirgo. Tačiau jos kraujyje buvo rasta imunoglobulino G, kitaip tariant, buvo jau po infekcijos.
Gydytoja konferencijoje pateikė informacijos apie dar devynis Vaikų intensyvios terapijos skyriaus pacientus. Dauguma jų – 8-13 metų, nors būta ir ikimokyklinio amžiaus ligoniukų, o jauniausia buvo vos metukų sulaukusi mergaitė.
Beveik visų pagrindinė negalavimo išraiška buvo vadinamoji Kawasaki-like. Ši liga pasireiškia ūmiu smulkiųjų kraujagyslių pažeidimu, odoso bėrimu, akių ir gleivinių pakitimais. Kiti požymiai: raudonos akys, avietinis liežuvis, suskilinėjusios ir raudonos lūpos, delnų ir padų patinimai, besilupanti oda aplink pirštus, limfadenopatija, vidaus organų kraujagyslių pažeidimas, padidėję uždegiminiai rodikliai.
Pasireiškė „ūmaus pilvo“ klinika – greitai progresuojanti pilvo ertmės organų liga, kai kuriems įtartas apendicitas ir net atliktos operacijos. Visiems buvo nustatyti aukšti uždegiminiai rodikliai – pakilęs C-reaktyvinio baltymo (CRB) kiekis, mažiau trombocitų, daug D-dimerų (fibrino – krešulio sudėtinės dalies – tirpimo produktų). 75 proc. atvejų buvo rasta širdies pažeidimo žymenų.
Vieni vaikai jautė COVID-19 simptomus, kiti buvo bendravę su sergančiu žmogumi, tačiau daugumos tėvai nenurodė nei vieno, nei kito, kai kurie net nieko nežinojo apie virusą ar buvo įsitikinę, kad jis išgalvotas.
Beje, tik dviem iš šių vaikų buvo nustatyta COVID-19, kiti jau turėjo antikūnų, reiškia, buvo persirgę liga anksčiau.
Anot D.Grinkevičiūtės, MIS-C diagnozuojamas, kai pažeidžiamos bent dvi organizmo sistemos (širdies, kvėpavimo, virškinimo, nervų, pažeidžiama oda, sutrinka kraujo krešumas), nėra kitos tikėtinos diagnozės, laboratoriškai patvirtinama tuo metu / buvo patvirtinta per pastarąsias 4 savaites COVID-19 arba randama antikūnų.
Pacientai – tik nepaskiepyti
V.Gurskis atrėmė viešumoje skambančius komentarus, esą koronavirusas vaikus aplenkia arba nesusargdina sunkiai: „Epidemijų ir pandemijų neigimas beprasmiškas, kaip ir gamtinių reiškinių egzistavimo.
Rizikuoti tikrai neverta, su delta visi susidursime.
2010 m. pandeminio gripo (AH1N1) metu Lietuvoje sirgo labai daug jaunų suaugusiųjų ir vaikų. Vyresnius suaugusius asmenis ši infekcija aplenkė. COVID-19 pandemija labiau įtraukia suaugusiųjų populiaciją. Tačiau tai pat gana daug sunkiai sergančių vaikų.
Tik faktai: 2010 m. Kauno klinikų VITS dėl sunkaus gripo sukeltų komplikacijų gydėsi 5 pacientai, 2020-2021 m. dėl sunkios COVID-19 ligos arba jos sukeltų komplikacijų gydėsi – jau per 30 vaikų. Ir pabaigos nematyti.“
Pasiskiepijusių pacientų, kurie būtų susirgę COVID-19, šis skyrius neturėjo.
Paklaustas, ką pasakytų tėvams, kuriems atrodo, kad vaikų skiepyti neverta (nes jie esą neserga), pavojinga (nes vakcinos esą eksperimentinės), per anksti (dėl jauno amžiaus), medikas priminė, kad pirmiausia suaugusieji turi skiepytis patys ir taip apsaugoti save bei savo vaikus.
„Antra, vaikai ankstesnių pandemijos bangų metu nukentėjo dėl nuotolinio ugdymo, uždarymo namie, riboto bendravimo su bendraamžiais. Jeigu norime apsaugoti vaikų fizinę ir psichinę sveikatą, turime vaikus sugrąžinti į įprastinį gyvenimą.
Skiepai, kurie sukurti per labai trumpą laiką, yra saugūs, jais paskiepyta jau daugiau nei 8 mln. vaikų JAV, 12-15 m. ir vyresnių vaikų vakcinacija pradėta kitose šalyse ir Lietuvoje.
Danija, kuri vaikų vakcinaciją pradėjo vasaros viduryje, akcentuoja 3 pagrindinius dalykus: vaikai turi grįžti į kontaktinį ugdymą ir įprastinį gyvenimą, vaikai irgi prisideda stiprindami kolektyvinį imunitetą, vaikai apsaugomi nuo sunkiausių ligos formų ir gydymo ligoninėje. Rizikuoti tikrai neverta, su delta visi susidursime.“
Lietuvoje kol kas nuo COVID-19 skiepijami suaugusieji ir paaugliai nuo 12 metų. Statistikos departamento duomenimis, nuo birželio vidurio bent viena doze jau pasiskiepijo 28,6 proc. 12-15 metų amžiaus paauglių. Daugiau nei ketvirtadalis jau pasiskiepijo visiškai.
Kompanija „Pfizer“ neseniai paskelbė baigusi vakcinos bandymus 5-11 metų amžiaus vaikų grupėje ir planuoja jau spalio pradžioje pateikti duomenis Europos vaistų agentūrai (EVA), kuri per maždaug mėnesį turėtų juos įvertinti bei apsispręsti, ar rekomenduoti skiepyti ir jaunesnius nepilnamečius.
