Tokius duomenis trečiadienį po prezidento Gitano Nausėdos nuotolinio susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba žurnalistams pateikė jos narys profesorius Mindaugas Stankūnas.
Vyresniųjų – triskart mažiau
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vėl stebimas naujų COVID-19 atvejų augimas – per praėjusią parą buvo užfiksuoti net 337 susirgimai.
„Tokio skaičiaus nematėme nuo birželio pradžios“, – priminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesorius.
Per parą į ligoninę dėl užsikrėtimo koronavirusu buvo paguldyti 34 žmonės. Iš viso ligoninėse gydoma 118 COVID-19 pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje.
Optimistiškiau, anot M.Stankūno, nuteikia žemas mirčių skaičius: „Lietuva paliko žaliąją zoną liepos 15 dieną. Praėjo beveik dvi savaitės, turime 3 mirtis. Tas skaičius nėra didelis.“
Jis paminėjo ir viruso reprodukcijos dydį (R0). Ekspertų skaičiavimu, dabar jis siekia 1,53. „Rekordinis, tokio aukšto lygio nesame fiksavę nuo Ekspertų tarybos veiklos pradžios. Pastarosiomis dienomis yra labai didelis“, – teigė mokslininkas.
Per posėdį buvo pateikta detalesnė naujų COVID-19 atvejų pasiskirstymą pastarosiomis savaitėmis pagal amžiaus grupes.
Štai praėjusią savaitę didžiausia dalis naujų užsikrėtimų – buvo nustatyti 20-49 metų amžiaus žmonėms.
Vaikai iki 17 metų sudarė 18 proc. susirgusiųjų. Vyresni nei 50 metų žmonės sudarė net mažesnę dalį – tik šeštadalį (16 proc.).
Dar sausį 50-mečiai ir vyresni gyventojai sudarė daugiau kaip pusę užsikrėtusiųjų COVID-19.
„Apibendrinant galima sakyti, kad dabartinė banga yra jaunų žmonių banga. Jaunesniems nei 50 metų žmonėms nustatyti 84 proc. visų užsikrėtimų“, – apibendrino M.Stankūnas.
Kone 100 vaikų pabuvojo reanimacijoje
Kadangi per susitikimą nemažai kalbėta apie vaikų sveikatą ir grįžimą į mokyklas, buvo pristatyta vaikų stacionarizavimo statistika.
Galima sakyti, kad dabartinė banga yra jaunų žmonių banga.
„Girdime pasisakymų, kad vaikai yra apsaugoti nuo COVID-19, neužsikrečia, o jei ir užsikrečia, praeina be jokių simptomų“, – teigė mokslininkas.
Taip pat skaitykite: Skiepų priešininkų logika: vaikai nemirė nuo COVID-19, tad jų skiepyti nereikia
Ekspertai išnagrinėjo duomenis nuo pandemijos pradžios pernai kovą iki šių metų balandžio.
Per šį laiką ligoninėse dėl COVID-19 gulėjo 562 nepilnamečiai. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose buvo gydyti 92 vaikai.
Taip pat skaitykite: Tiesa ar melas? Niekas negirdėjo, kad vaikai serga
Anot M.Stankūno, iš vaikų, gydytų stacionare, didžioji dalis (58 proc.) buvo iš jauniausio amžiaus grupės – iki 6 metų.
Mažiausiai (12 proc.) buvo pradinukų amžiaus – 7-11 metų vaikų. Likę 30 proc. buvo vyresni nei 12 metų.
Tiesa, tarp visų ligoninėse gydytų pacientų vaikai sudarė palyginti nedidelę dalį. Per visą analizuotą laikotarpį ji siekė 2,2 proc.
Bet ši dalis kito. Pačioje pandemijos pradžioje sergančių vaikų buvo nedaug, jų skaičius vis kito. Jaunųjų pacientų ypač padaugėjo pernai spalį-gruodį. Šiemet sausį-kovą vėl buvo kritimas – iki 1,5 proc.
