Išvengti viruso nepavyko
Kovo viduryje, kai kolegos ūkininkai su šeimomis vyko į kelionę Meksikoje, Aleksas Vaitkus nusprendė nevykti, nes jau girdėjo, kad plinta pavojingas koronavirusas. Į kelionę vyko tik žmona. Vėliau paaiškėjo, kad ne vienas keliautojas neišvengė užkrato, bet žmona nesusirgo, o Aleksas ligos neišvengė.
„Pirmadienį buvau susitikęs kolegą ūkininką, dalyvavusį šeimos šventėje Palangoje, ir manau, kad to pakako. Savaitės pabaigoje jau vykau į ligoninę“, – pasakoja A.Vaitkus.
Pirmiausia pakilo temperatūra. Laikėsi 37 laipsniai su dalimis ir jau tada kirbėjo mintis, kad ir jo virusas neaplenkė, nors ir saugojosi. Vienas po kito kelionės ir šventės dalyviai jau gulėsi į ligoninę. Tad ir Aleksas, penkias dienas išbuvęs namuose, nors temperatūra nekrito, pradėjo kosėti ir nusprendė ieškoti medikų pagalbos.
Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Infekcinių ligų skyriaus gydytoja nusprendė gerai besijaučiantį pacientą išleisti gydytis ambulatoriškai. A.Vaitkus jau buvo išsityręs punkte ir žinojo, kad yra infekuotas. Po kelių dienų, savijautai blogėjant, Aleksas nusprendė pats važiuoti į skyrių ir šį kartą buvo paguldytas į ligoninę.
Jis buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato ir vaistais sukelta koma, tad nejautė jokio skausmo ar blogumo.
Kelias dienas praleidęs Infekcinių ligų skyriaus palatoje žmogus didelio pablogėjimo nejautė, tačiau gydytojai sunerimo, nes kraujo tyrimų rezultatai blogėjo. Paaiškinę, kad sparčiai mažėja deguonies įsotinimas kraujyje, nusprendė pacientą pervežti į Intensyviosios terapijos skyrių.
„Aš netekau sąmonės, buvau migdomas ir taip praėjo aštuonios dienos, kurių metu ir vyko tikrasis baisumas, bet nieko neprisimenu“, – pasakoja Aleksas.
Liga atėmė ir jėgas, ir kojas
Jis buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato ir vaistais sukelta koma, tad nejautė jokio skausmo ar blogumo. Po keturiolikos dienų, sveikatai pradėjus gerėti, vėl buvo perkeltas į Infekcinių ligų skyrių.
Tada ir paaiškėjo, kad per tą laiką sveikata pasikeitė kardinaliai, o jis ne tik jėgas prarado, drebėjo visas kūnas, kojas atėmė, net negalėjo atsistoti – teko ir neįgaliojo vežimėlyje sėdėti, ir nuo vieno žingsnio pradėti mokytis vaikščioti, kol pavyko pačiam per palatą pereiti. Kasdien ateidavo gydytoja reabilitologė ir pusantros valandos mankštino ligonį. Tiesa, ji tik stovėjo kelių metrų atstumu apsirengusi apsauginiais drabužiais, ir davė nurodymus, o mankštintis turėjo pats Aleksas.
Pirmą dieną mankštinosi gulėdamas lovoje, paskui su vaikštyne per palatą ėjo, kasdien jautėsi vis geriau. Paskui gydytoja leido ir į skyriaus koridorių išeiti pavaikščioti.
„Labai man padėjo mankštos, jaučiau, kaip atsistato kvėpavimas, grįžta jėgos. Bet ir dabar, jau praėjus kelioms savaitėms po ligoninės, sveikata nebėra tokia, kokia buvo prieš ligą, vargina nuovargis, dusina“, – sako ūkininkas ir iki šiol kruopščiai vykdo reabilitologės nurodymus, mankštinasi namie.
Tai, kad sveikata gerėja, rodo ir tyrimų rezultatai. A.Vaitkus atvyko į ligoninę pulmonologo konsultacijai, jam buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, parodęs, kad plaučių būklė labai pagerėjusi. Tad ir nusprendė padėkoti gydžiusiems gydytojas anesteziologams reanimatologams, už išgelbėtą gyvybę.
Išgyventa ir nežinomybė, ir džiaugsmas
Tas aštuonias dienas , kurių visai neprisimena komos būklėje buvęs pacientas A.Vaitkus, labai gerai prisimena jo artimieji: žmona ir trys dukros. Vilniuje gyvenanti duktė Neringa Bartusevičienė sako, kad tos dienos buvo labai sunkios ir jas reikėjo kažkaip išgyventi. Ypač buvę sunku pirmosiomis dienomis reanimacijoje, kai ir medikai, su kuriais galėjo bendrauti tik telefonu, jokios vilties suteikti negalėjo, sakė, kad viskas blogėja ir ragino laukti ir melstis.
Po kelių dienų situacija pradėjo keistis. Anesteziologas reanimatologas Vladas Pakutka pradėjo taikyti kitą plaučių ventiliavimo metodiką, pacientui gulint ant pilvo.
„Tai gydytojas iš didžiosios raidės, tik šio gydytojo profesionalumas lėmė, kad tėtis pradėjo sveikti“, – įsitikinusi Neringa.
Bet ir dabar, jau praėjus kelioms savaitėms po ligoninės, sveikata nebėra tokia, kokia buvo prieš ligą, vargina nuovargis, dusina, – sako ūkininkas
Ne tik paciento, bet ir artimųjų savijauta ėmė gerėti, kai rezultatai keitėsi, gydytojo išvados taip pat džiugino.
„Už tai, kad tėtį galime apkabinti, kad galime būti drauge, esame dėkingi visam Intensyviosios terapijos bei Infekcinių ligų skyriaus personalui, kurių pasiaukojimo ir profesionalumo dėka įvyko tikras stebuklas“, – sako Alekso dukra Neringa ir visos šeimos vardu dėkoja ligoninės darbuotojams už išgelbėtą A.Vaitkaus gyvybę.
Šeima dėkinga ir šeimos draugams Ilonai ir Romui Karūžnams bei Reginai ir Eugenijui Butkams už palaikymą itin sunkiu laikotarpiu.
Pacientas – rizikos grupės
Pacientas A.Vaitkus ligoninėje gydytas nuo kovo mėnesio pabaigos iki gegužės mėnesio 4 dienos, o Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje išbuvo daugiau nei tris savaites, iš kurių net dvi savaites buvo intubuotas ir taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija.
Pacientui COVID-19 buvo diagnozuotas kovo viduryje, gydėsi ambulatoriškai. Užsikrėtė po kontakto su asmeniu, dalyvavusiu šeimos šventėje, tapusioje infekcijos židiniu. Pasak anesteziologo reanimatologo Vlado Pakutkos, dėl to, kad pacientas priklausė rizikos grupei ir dėl amžiaus, ir dėl gretutinių ligų, jam buvo didesnė tikimybė susirgti sunkia ligos forma.
Pacientas stacionarizuotas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcijos ligų skyrių jau su išreikštu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu ir prisidėjusiu bakterinės kilmės plaučių uždegimu. Nepaisant adekvataus gydymo, paciento būklė blogėjo, dėl ko ir buvo perkeltas į Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur gydomi sunkiausios būklės pacientai, sergantys COVID-19, kuriems reikalinga intensyvi kvėpavimo funkcijos stebėsena bei invazinis gydymas.
Balandžio 6 dieną anesteziologo reanimatologo Andriaus Bubliausko, kuris yra atsakingas už Šiaulių apskrities intensyviosios terapijos skyrių darbo koordinavimą COVID-19 pandemijos metu, bei Respublikinės Šiaulių ligoninės administracijos sprendimu, anesteziologas reanimatologas Vladas Pakutka iš Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus buvo perkeltas į Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių ir paskirtas atsakingu už pacientų, sergančių COVID-19, gydymo koordinavimą.
„Tai buvo pirmasis mano gydytas pacientas, sergantis COVDD-19 ir kuris po ilgo ir atkaklaus gydymo pasveiko. Šiandien pacientas, daugiau nei po savaitės po išleidimo iš ligoninės, atvyko su šeimos nariais į ligoninę, asmeniškai padėkoti už išgelbėtą gyvybę, už visavertį grįžimą į šeimą ir visuomenę visam Chirurginės reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Infekcinių ligų, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus personalui. Ir tai labai džiugina“, – sakė gydytojas Vladas Pakutka.
Medikas neslėpė, kad susitikimas buvo labai malonus, kupinas gerų emocijų, šiltų palinkėjimų. Nors pacientas dar jaučia ligos padarinius, bet tiki, kad greitu metu liekamieji reiškiniai mažės, savijauta gerės.
