Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje aptartos dėl sparčiai šalyje plintančios COVID-19 omikron atmainos įvestos naujos pandemijos valdymo priemonės, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė teigė, kad šiuo metu ruošiamasi kritinių valstybės funkcijų tęstinumui užtikrinti, jei didelė dalis jas teikiančių darbuotojų būtų izoliacijoje ar susirgtų. Jos teigimu, šias funkcijas atliekantys darbuotojai bus aprūpinti ir apsaugos priemonėmis, ir greitaisiais testais. Be to, anot jos, įvairūs scenarijai aptarti su savivaldybių atstovais.
Antradienį kalbėdamas su žurnalistais sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad omikron atmaina dominuoja tik Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno regionuose, kitur ne. Anot jo, situacija gydymo įstaigose valdoma.
-
Mindaugas Stankūnas: Kiek efektyvi COVID-19 pandemijos valdymo priemonė yra galimybių pasas?
-
Gyventojai suskubo pirkti respiratorius: jų pardavimai išaugo nuo 3 iki 10 kartų
-
PSO vadovas: COVID-19 pandemija „toli gražu nesibaigė“
-
R.Lingienė įvertino niūrų užsikrėtimų rekordą: blogiausia dar prieš akis
15min domėjosi, kaip skirtingos Lietuvos savivaldybės ruošiasi užtikrinti svarbiausių funkcijų veikimą, jeigu pandemijos kreivė pakryptų blogiausia linkme – užsikrėtusiųjų skaičius išaugtų taip, kad pritrūktų darbuotojų, galinčių teikti sveikatos priežiūros, socialines, viešojo saugumo ar energetikos paslaugas.
Vilnius derina planą, numatyti 3 kritiškumo lygiai
Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorė Lina Koriznienė teigė, kad šiuo metu derinamas gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinimo omikron plitimo atvejų priemonių planas, kuriame numatyti 3 kritiškumo lygiai:
- I kritiškumo lygis – nustačius susirgimo atvejį izoliacija privaloma tik artimiems kontaktams;
- II kritiškumo lygis – nustačius susirgimo atvejį izoliacija privaloma tik asmeniui, kuriam nustatytas susirgimas;
- III kritiškumo lygis – nustačius susirgimo atvejį lengva ligos forma sergantiems asmenims izoliacija netaikoma, taikomos asmeninės apsaugos priemonės.
Visi veiksmai, anot jos, būtų atliekami vadovaujantis teisės aktais patvirtintais reikalavimais:
- Respiratorių ir KN95 naudojimas vietoj medicininių kaukių;
- Srautų/pamainų valdymas;
- Kontaktų testavimas atsiradus atvejams įmonėje;
- Rekomenduojamas 1-3 kartų per savaitę savikontrolės testavimas priklausomai nuo funkcijų atlikimo ir kritiškumo;
- Darbas nuotoliu būdu (darbuotojų, kurių darbo funkcijų pobūdis tai leidžia);
- Avarinių ir dispečerinių tarnybų pamainos keičiasi tarpusavyje nekontaktuodamos, pamainos informaciją pateikdamos budėjimo žurnaluose ar kitose laikmenose;
- Darbas organizavimas pamainomis papildomai atskiriant sergančius darbuotojus, kontaktą su sergančiais turėjusius darbuotojus ir likusius darbuotojus;
- Darbuotojų transportavimo į darbo vietas organizavimas, tokiu būdu sumažinant papildomų kontaktų su kitais darbuotojais ar miestiečiais tikimybę;
- Medicinos studentų, karo medikų, savanorių pasitelkimas ir pan.
Naujosios Vilnios poliklinikoje jau trūksta šeimos gydytojų, teikiama tik būtina ir skubi pagalba
Ką darytų sostinės valdžia, jeigu dėl COVID-19 imtų trūkti svarbiausių darbuotojų, pavyzdžiui, viešojo transporto vairuotojų? Tokiu atveju, pasak L.Koriznienės, būtų mažinami reisų skaičiai.
„Vakar dienos duomenimis, Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigose užimta 54 proc. COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų lovų, reanimacijos ir intensyvios terapijos – 70 proc. Sergančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skaičius didėja, tačiau kol kas visose, išskyrus VšĮ „Naujosios Vilnios“ polikliniką, sveikatos priežiūros įstaigose paslaugų teikimas užtikrinamas. VšĮ „Naujosios Vilnios“ poliklinikoje dėl dalies šeimos gydytojų saviizoliacijos bei nedarbingumo nuo trečiadienio poliklinikos Šeimos medicinos centre buvo perorganizuotas darbas: atšaukti visi planiniai priėmimo talonai, pacientams išsiųsti SMS pranešimai apie atšauktus vizitus, susisiekiama su pacientais telefonu. Šeimos gydytojai priima tuos pacientus, kuriems reikalinga būtinoji ar skubi pagalba“, – 15min teigė ji.
