Apie tai, kad gali tekti rinktis, kuriuos COVID-19 užsikrėtusius ir sunkiai sergančius pacientus gydyti, o kurių, deja, jau ne, kalbėta dar pavasarį, tačiau tuomet Lietuvoje situacija tokia kritiška netapo.
Šiuo metu ligoninių COVID-19 skyriai sparčiai pildosi, tuščių lovų tiek paprastose, tiek reanimacijos palatose lieka vis mažiau, tad šis klausimas vėl iškilo.
Įtraukti reiktų ir visuomenę
Socialiniuose tinkluose tokių diskusijų irgi netrūksta. Feisbuko grupėje „Koronavirusas – tikra info“, kurią moderuoja gydytojai arba žmonės, turintys patirties kovodami su propaganda ir dezinformacija, prieš kelias dienas kilo būtent tokia diskusija.
Ją pradėjusi moteris minėjo Nyderlandų patirtį, kur dar pavasarį imtasis sunkios ir skaudžios temos – kaip trūkstant reanimacijos lovų nustatyti eilę, kam gyventi, o kam galbūt mirti. Šioje šalyje esą medikai turėjo pateikti savo nuomonę dėl sprendimo pagal medicinines indikacijas, pagal tai, kas trumpiau išbus reanimacijoje, kokie sergančiojo šansai išgyventi. Tačiau buvo palikta galimybė ir pasisakyti visuomenei, kokius sprendimus ji mato šioje situacijoje.
„Po pusės metų diskusijų ir noro, kad to niekada neprireiktų, olandai užbaigė šį protokolą. Kas pirmas pateks į priimamąjį, kas jaunesnis, medikas, tiesiogiai dirbantis su pandemija. Paskutinis kriterijus – tiesiog loterija. Ką darytų tokiu atveju Lietuva? Ar visa atsakomybė tektų tik medikams? Ar visuomenė pajėgi perimti dalį sprendimų atsakomybės ant savo pečių, juk pandemijos plitimas yra ir jos ne visada atsakingo elgesio pasekmė?“ – klausimus kėlė moteris.
Medikų atsakomybė
Į diskusiją įsitraukęs vienas šios grupės moderatorius tvirtino, kad ši tema labai svarbi ir sprendimai reikalingi skubiai. Štai Jungtinėje Karalystėje iš dalies priimti sprendimai dėl gydymo reanimacijos skyriuje, tačiau Lietuvoje jokio teisinio reglamentavimo nėra, todėl viskas paliekama ligoninės administracijos, o dar dažniau – paties gydytojo atsakomybei ir sąžinei.
Tokiu būdu medikai patiria didžiulį moralinį spaudimą ir dar yra teisiškai nesaugūs.
„Pagal galiojantį LR Mirties ir kritinių būklių įstatymą privalome teikti pagalbą visiems, nebent būtų iš anksto pareikšta ir įforminta valia netaikyti gaivinimo. O kaip teikti, kai fiziškai vietų nebėra, o dirbtinai plečiant tas COVID zonas personalo nepadaugėja, jau dabar 2 slaugytojos teikia pagalba ne 4–6 sunkiems pacientams, bet 10–12, ir jau jos alpsta nuo krūvio. Paprastuose skyriuose pacientų jau keliasdešimt vienai slaugytojai tenka“, – teigia grupės moderatorius.
Pagal galiojantį LR Mirties ir kritinių būklių įstatymą privalome teikti pagalbą visiems, nebent būtų iš anksto pareikšta ir įforminta valia netaikyti gaivinimo. O kaip teikti, kai fiziškai vietų nebėra.
Jis pateikė ir išrašą iš vienos pacientės istorijos: pacientei nustatyta COVID-19 infekcija, ji serga ne viena kita liga, vos prieš kelias savaites išleista iš Onkologijos-chemoterapijos skyriaus: „Prognozė pasveikimo atžvilgiu bloga, gydymo galimybės išsemtos, indikacijų gydymui RITS nėra, reanimacinės priemonės tik prailgintų terminalinės būklės pacientės kančias.“
„Tokie sprendimai ilgam liks mūsų širdyje kaip akmuo. Skamba lyg ir morališkai teisingai, bet Lietuvoje tokia praktika pradėta tik dabar ir tik dėl to, kad nebesugebame nors trumpam padėti visiems, kurie anksčiau patekdavo į intensyvios terapijos skyrių“, – prisipažino gydytojas.
Ministras: būtinybės tam nėra
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad tokias rekomendacijas turėtų rengti medikai ekspertai, kurie išmano ir gali prognozuoti ligos eigą: „Vertindami tam tikrus sveikatos rodiklius, klinikinius rodiklius, galėtų įvertinti ligos prognozę. Tai tikrai yra ne politinis vertinimas.“
Aišku, tai yra didžiulė įtampa, bet tai nereiškia, kad mes turime nustoti teikti pagalbą žmonėms, kurie yra arba vyresnio amžiaus, arba jų ligos prognozė yra blogesnė.
Visgi ministras įsitikinęs, kad šiuo metu Lietuva spėja teikti pagalbą visiems ligoniams.
„Šiuo metu mes dar turime galimybę ir gydymo įstaigas perorganizuoti ir išplėsti lovų skaičių, reikalingą kovidinių pacientų gydymui. Aišku, tai yra didžiulė įtampa, bet tai nereiškia, kad mes turime nustoti teikti pagalbą žmonėms, kurie yra arba vyresnio amžiaus, arba jų ligos prognozė yra blogesnė. Manau, toks scenarijus galėtų būti taikomas tik kritiniu atveju“, – įsitikinęs A.Veryga.
Anot ministro, jeigu Didžiojoje Britanijoje tokios gydymo schemos, algoritmai yra parengti, tai neužtruktų ir Lietuvoje peržiūrėti kitų šalių patirtį, pritaikyti kontekstui.
„Šiuo metu tiesiog nebuvo būtinybės tą daryti“, – teigė A.Veryga.
Stengiamasi priimti visus pacientus
Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė 15min sakė, kad klinikų skyriai, skirti COVID-19 pacientams gydyti, šiuo metu pilni – nėra nė vienos tuščios lovos. Tačiau kol kas situaciją gelbėja atraminės ligoninės, visų pirma – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) Antakalnyje, kur jau nuo penktadienio nebeteikiama jokia kita pagalba, išskyrus vaikams.
A.Bilotienė Motiejūnienė įsitikinusi, kad valstybės mastu priimti tam tikrus sprendimus dėl gydymo pasiekiamumo šiuo sudėtingu laiku būtų naudinga, nes Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai iš esmės mato bendrą situaciją visoje Lietuvoje. Tačiau privalėtų likti laisvės spręsti ir vietos medikams.
Kol kas, kaip sako direktorė valdymui, visus pacientus Vilniaus regione dar sugebama priimti ir gydyti.
„Stengiamės visus, ką galima, priimti. Atvykusius į priėmimo skyrių pacientus apžiūri specialistai ir įvertina, jeigu gali situacija laukti, vadinasi, laukia, jeigu gali gydytis ambulatoriškai, gydosi ambulatoriškai, stengiamės trumpesnį laiką laikyti, žinoma, pagal sveikatą, ligoninėje. Dalis pacientų ir patys nesikreipia, jei jiems atrodo, kad gali laukti. Kiekviena situacija yra skirtinga“, – apie visus pacientus kalbėjo A.Bilotienė Motiejūnienė, teigdama, kad regione būtina užtikrinti pagalbą ir insulto, infarkto ištiktiems žmonėms, onkologiniams ligoniams ir t.t.
Tai galioja ir COVID-19 užsikrėtusiems pacientams: „Valstybiniu lygmeniu tikriausiai turėtų pasakyti, kad sprendžia įstaiga, regionas pagal turimus resursus ir vietas, kur galėtų gydytis tas pacientas. Nes aš manau, kad mes visi skaitome, žiūrime, įgyjame praktikos ir tampame šiokiais tokiais ekspertais dėl COVID-19 gydymo ir pasakyti, kokius priimti, kuris sunkesnis, ar jaunesnis, ar vyresnis, sunku – kartais drastiškai keičiasi situacija.
Kartais būna, kad pacientas paliekamas stebėjimui ir kol gauna PGR atsakymą, jau yra pasikeitusi situacija. Bet kuriuo atveju, kai yra besimptomiai ar lengva forma sergantys pacientai, tada taip, bet kai jau yra karščiuojantys pacientai, ligos eiga labai ryški, tada tik specialistas gali nuspręsti. Žinoma, palengvintų tokia bendrinė forma, atsižvelgiant į vieną ar kitą kriterijų, faktorių.“
Kai jau yra karščiuojantys pacientai, ligos eiga labai ryški, tada tik specialistas gali nuspręsti.
Lovų užteks, o medikų?
VMKL direktorius dr. Narimantas Markevičius mano, kad Lietuvoje neturėtume pritrūkti lovų COVID-19 užsikrėtusiems pacientams, nes ligoninių tinklas didelis, plačiai pasklidęs visoje šalyje. Kur kas svarbiau išsaugoti medikus – kad būtų kam tuos pacientus gydyti.
„Labai sunku bus tą reglamentą sudaryti, kadangi visus pacientus mes turime gydyti. Visus. Kol yra galimybės, o Lietuvos sistema tą leidžia, nes iš tikrųjų ligoninių tinklas yra platus ir stacionare mes lovų turime vieni daugiausiai buvusiose Sovietų Sąjungoje šimtui tūkstančių gyventojų. Problema didžiausia tikriausiai kils ne dėl pačių lovų skaičiaus, o kas gydys pacientus“, – teigė N.Markevičius.
Jo teigimu, šiuo metu dedama daug pastangų, kad lengvesni pacientai nevyktų į stacionarą, norint palengvinti ligoninių krūvius, jie gydosi namuose. Esą galbūt reikėtų dalintis aparatus, kad ligoniai galėtų deguonies kiekį kraujyje stebėti ir blogėjant būklei vyktų į ligonines, o ne iš karto.
„Krūvį dalijasi ne tik stacionarai, bet ir šeimos gydytojai, kurie telefonu konsultuoja pacientus, stebi būklę, susiskambina nuolat su COVID-19 pacientais ir tik tada siunčia, kai jau blogėja situacija. Žinoma, gali būti toks variantas, kai stacionarai jau bus pilni. Bet pagal bendrą Europos statistiką, Lietuvai tas negresia – stacionaruose vietos tikrai bus, tik kas gydys?“ – tą patį klausimą kėlė N.Markevičius.
-
Ministras nurodė, kas nuo COVID-19 bus paskiepyti pirmieji
-
Vyriausybė imasi naujų karantino suvaržymų – taisyklės griežtinamos ir pratęsiamos iki Naujųjų metų
-
Vilniaus universiteto mokslininkų prognozės neguodžia: susirgimų koronavirusu ir aukų skaičius augs iki metų pabaigos
-
SAM atnaujino rekomendacijas gyventojams: skatina atidėti šeimos šventes, rečiau lankytis prekybos centruose
