Apie tai, ką daryti, o ko priešingai – būtinai nedaryti, esant saviizoliacijai, kaip jai pasiruošti, 15min pasakojo Kauno klinikinės ligoninės gydytoja infektologė, Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos lektorė Monika Kuliešė.
Dvi savaitės namuose
„Saviizoliacija yra karantinas. Tai yra apsiribojimas nuo visų socialinių kontaktų ir buvimas tik namuose. Vadinasi, kad žmogus 14 dienų turėtų visiškai neišeiti iš namų. Jo namuose taip pat neturėtų lankytis kiti žmonės.
Šis dienų skaičius šiuo metu laikomas koronaviruso inkubaciniu periodu – tai laikas nuo infekcijos patekimo į organizmą iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo. Per tą laiką1 būdamas namuose žmogus turi stebėti savo savijautą: matuotis temperatūrą, žiūrėti ar neatsirado kiti ligai būdingi simptomai – kosulys, dusulys, nedidelis karščiavimas (temperatūra aukštesnė nei 37,3 laipsniai pagal Celsijų)“, – pasakojo gydytoja infektologė.
Pasak jos, nenumoti ranka reikėtų ir į lengvesnius simptomus – slogą, gerklės perštėjimą ir skausmą, raumenų skausmą, silpnumą, oro trūkumą. Visa tai būdinga koronaviruso klinikai.
Šiuo metu izoliacija rekomenduojama visiems, turėjusiems rizikingą kontaktą: t.y. jeigu žmogus grįžo iš šalies, kurioje yra paplitusi COVID-19 infekcija, arba jis turėjo kontaktą su asmeniu, kuriam nustatyta COVID-19 infekcija.
Svarbu, kad net ir nejausdamas jokių simptomų, žmogus namuose išbūtų visą inkubacinį laikotarpį, t.y. dvi savaites.
Jei pasireiškė ligos simptomai, reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos nustatyta tvarka (išsikviečiant medikus skambučiu 112 į Bendrąjį pagalbos centrą. Jokiu būdu nevažiuojant į gydymo įstaigą pačiam).
Vienas daugiausia klausimų keliančių dalykų, kalbat apie saviizoliaciją, yra artimieji. Retas kuris lietuvis gyvena vienas. Gydytojos M.Kuliešės teigimu, bendros taisyklės tokiais atvejais daugeliui žinomos, tereikia jų laikytis.
„Paprastai į kelionę vyksta ne vienas šeimos narys. Tad jeigu iš jos grįžo visi šeimos nariai, visi jie ir turi laikytis saviizoliacijos. Nes jie visi potencialiai turi riziką susirgti. Jeigu keliavo tik tėvai, o vaikai ne, bet nėra galimybės jų izoliuoti, tuomet saviizoliacijos turi laikytis visi kartu“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja.
Iš rizikingų vietovių grįžę asmenys neturėtų kontaktuoti su kitais asmenimis. Toks pagrindinis saviizoliacijos principas.
Renkantis saviizoliacijos vietą ji patarė vadovautis sveiku protu. Pavyzdžiui, jeigu šeima turi ne vieną gyvenamąją vietą – sodybą, sodą, butą ar pan., rizikingą kontaktą turėjęs asmuo gali apsistoti ten, taip nuo izoliacijos apsaugodamas kitus šeimos narius. Tačiau prieš tai jis neturėtų būti kontaktavęs su į riziką nepatenkančiais artimaisiais.
Jeigu šeima turi ne vieną gyvenamąją vietą – sodybą, sodą, butą ar pan., rizikingą kontaktą turėjęs asmuo gali apsistoti ten, taip nuo izoliacijos apsaugodamas kitus šeimos narius.
Bet kokiu atveju svarbiausia, kad izoliuotas asmuo visą 14 dienų laikotarpį laikytųsi rekomenduojamų taisyklių, kurių svarbiausia – nekontaktuoti su sveikąja visuomenės dalimi.
„Ką reiškia nekontaktuoti su kitais? Tai iš tiesų nesilankyti jokiose viešose vietose (mokyklose, universitetuose, teatruose, darbe, parduotuvėse, kavinėse, gydymo įstaigose ir kt.). Nedarbingumo pažymėjimas ir saviizoliacija būtent tai ir reiškia – aš būnu tik namuose. Žmonėms reikėtų pagaliau suprasti, kad net, jeigu simptomų dar neturiu, jau esu pavojingas, galiu užkrėsti, todėl turiu saugoti aplinkinius ir stengtis infekcijos neplatinti“, – kalbėjo pašnekovė.
Dviejų didelių žingsnių taisyklė
Tiek medikai, tiek visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad idealiu atveju reikėtų 14 dienų laikotarpiui nutraukti bet kokius socialinius ryšius, t.y. nekontaktuoti su jokiais žmonėmis. Tačiau, jeigu tokios galimybės nėra, bendraujant reikėtų laikytis 2 metrų taisyklės.
„Tai yra maždaug du dideli žingsniai. Toks atstumas laikomas saugiu, bendraujant su galimai užsikrėtusiu asmeniu. Jis pasirinktas dėl viruso plitimo kelio – koronavirusas plinta oro lašelių keliu, o jie negali nuskristi didelį atstumą, nes yra pakankamai sunkūs ir nukrenta, nepasiekę už daugiau nei 2 m esančio žmogaus, su kuriuo bendraujama. Taip pat uždaroje patalpoje rekomenduojama su aplinkiniais žmonėmis bendrauti ne ilgiau nei 15 minučių. Žinoma, nereikia pamiršti rankų higienos – plovimo, dezinfekavimo“, – sakė gydytoja infektologė.
Kalbėdama apie maistą ir kitus poreikius, pašnekovė priminė, jog turime daug galimybių tam tikrą laikotarpį išvengti išėjimo į lauką.
„Maistą, prekes galima užsisakyti į namus internetu. Teko girdėti, kad jau diegiamos maisto ir produktų pristatymo į namus naujovės: programėlėse galima nurodyti, kad maistą norėtumėte gauti ne „į rankas“. Kurjeris palieka, pvz., prie durų, ir išeina, o saviizoliacijoje esantis asmuo siuntinį pasiima be tiesioginio kontakto su kurjeriu“, – pasakojo gydytoja.
Šiuo atveju prisidėti galėtų ir visuomenė. Kai kuriose savivaldybėse jau ir dabar egzistuoja paslauga, kuomet socialiniai darbuotojai iš namų išeiti negalinčiam žmogui į namus (šiuo atveju prie durų) pristato jo norimas prekes ar maistą.
Lygiai taip pat gali padėti ir izoliuotis turinčio asmens artimieji ar draugai – telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis bendrauti su izoliuotuoju niekas nedraudžia, o jų pagalba iš išorės šiuo atveju būtų ypač vertinga, sako visuomenės sveikatos specialistai.
Saviizoliacija jau sergant: kaip viskas vyks tada?
Kol kas viešumoje nėra daug informacijos apie tai, kaip keisis karantino tvarka tuo atveju, kai bus nustatomi ne tik įvežtiniai koronaviruso atvejai. Tačiau tam ruošiamasi.
„Kol kas Lietuvoje mes veikiame pagal tą modelį, kada dar neturime plitimo visuomenėje. Visi veiksmai nukreipti į izoliuotą plitimą, t.y. į plitimą nuo įvežtinių atvejų. Kol nėra plitimo visuomenėje, tų rekomendacijų nelabai reikia. Tačiau PSO yra parengusios tvarką „Sergantis COVID-19 pacientas namuose“. Lietuva taip pat veiktų pagal šią tvarką“, – kalbėjo gydytoja.
Šioje tvarkoje atskiros rekomendacijos pateikiamos ne tik sergančiam, bet ir jį slaugančiam asmeniui.
„Pirmiausia sergančiajam turėtų būti skirtas atskiras kambarys. Su langu, uždarytomis durimis. Sergantysis turėtų stengtis laikytis to kambario ribų. Jo slaugymu reikėtų užsiimti sveikam asmeniui, kuris neturi lėtinių ligų ar kitų papildomų rizikų. Kalbant apie slaugą, galioja visa tai, apie ką kalbame nuolat: rankų higiena, patalpų vėdinimas, paviršių dezinfekavimas, bendravimas, laikantis saugaus 2 m atstumo.
Virtuvė ir vonios kambarys – tai erdvės, kuriose sunkiai pavyksta išvengti bendro naudojimo. Tokiu atveju svarbiausia nepamiršti, kad naudojami rankšluosčiai turėtų būti atskiri ligonio ir sveikųjų. Rankas valyti patariama naudojant vienkartinį popierinį rankšluostį, o ne medžiaginį.
Virtuvėje esant ligoniui, ją reikėtų vėdinti atidarant langą. Išeidamas iš savo kambario ligonis turėtų naudoti medicininę kaukę. Jeigu kaukės naudoti galimybės nėra, rekomenduojama burną, nosį prisidengti popieriumi ar servetėle.
Patariama dezinfekuojančiu tirpalu drėgnai nuolat valyti vonios kambarį ir jame esančius paviršius. Na, o slaugančiajam reikėtų nepamiršti, kad plautis rankas reikia visuomet po kontakto su sergančiuoju ar jo aplinkos daiktais, paviršiais, prieš ruošiant valgį, prieš valgant“, – sakė medikė.
Rankas valyti patariama naudojant vienkartinį popierinį rankšluostį, o ne medžiaginį.
Pašnekovė sutiko, kad laikytis griežtų higienos ir saviizoliacijos taisyklių nėra lengva. Tačiau tai būtina, siekiant sumažinti viruso plitimą.
„Viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus gebėjimo laikytis rekomendacijų. Vis dėlto statistika rodo, kad koronavirusas daugiausia plinta per tuos artimus kontaktus – šeimose, kai užsikrečia vieni nuo kitų“, – sakė medikė.
Todėl, pasak jos, jeigu ligonio būklė leidžia jam pačiam savimi pasirūpinti ir sveikti izoliavusis, tą ir reikėtų padaryti. Deja, dažnu atveju ligonis pasirūpinti savimi negali, tad kažkam iš artimųjų tenka rizikuoti ir pasirūpinti sergančiuoju.
„Sunkūs atvejai visada bus gydomi ligoninėse. Aišku, jei bus tiek ligonių, kad trūks vietų, daliai žmonių teks sveikti namuose“, – teigė infekcinių ligų gydytoja.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius parengė informaciją apie tai, ką kiekvienas turėtų žinoti apie saviizoliaciją.
Svarbiausia, ką reikia žinoti apie saviizoliaciją
- Saviizoliacija privaloma visiems grįžusiems iš paveiktų teritorijų ar turėjusiems sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju. Jiems privaloma 14 dienų likti namuose ir griežtai laikytis žemiau pateiktų principų:
- sutarti su darbdaviu dėl darbo iš namų, t.y nuotoliniu būdu arba atostogų (kasmetinių arba nemokamų), nesant galimybės – išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl jo kreiptis ne tiesiogiai einant į polikliniką, bet nuotoliniu būdu;
- vengti socialinių kontaktų – nesilankyti viešose bei masinio susibūrimo vietose, nevažiuoti viešuoju transportu, nepriimti svečių namuose;
- su drauge gyvenančiais artimaisiais stengtis išlaikyti saugų atstumą (bent iki 2 metrų), nepamiršti rankų higienos reikalavimų (plovimas su muilu ir vandeniu), dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas;
- būtinybės dėvėti medicininę kaukę, jei izoliavimosi laikotarpiu asmuo nejaučia ligos simptomų, nėra. Ji būtina tuo atveju, jei pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos simptomai – pavyzdžiui, kosulys, dusulys ir kt.;
- maistu ir kitais būtinaisiais poreikiais turėtų pasirūpinti šeimos nariai, kuriems nėra taikomos izoliavimo priemonės. Jei tokios galimybės nėra, rekomenduojama maistą užsakyti į namus. Pvz.: užsisakyti prekes per maisto tiekėjus, arba prašyti, kad maisto produktų ar maisto atvežtų draugai arba artimieji ir paliktų prie durų;
- perkelti visus suplanuotus vizitus pas gydytojus, odontologus ar iš anksto numatytas procedūras, kol nesibaigs saviizoliacijos laikotarpis;
- tuo metu, jei žmogus nuolat vartoja vaistus, kuriuos jam būtina pratęsti, yra sudaryta galimybė į savo šeimos gydytoją kreiptis nuotoliniu būdu, t.y. be fizinio apsilankymo.
- Visą šį laiką (14 d.) NVSC specialistai atlieka aktyvų asmens stebėjimą (su stebimu asmeniu susisiekia telefonu, el. paštu ir užrašo sveikatos būklę). Todėl privaloma, kad toks asmuo būtų nuolat pasiekiamas telefonu, el. paštu. Jis privalo kasdien matuotis temperatūrą, stebėti savo sveikatą.
- Jei atsirastų koronavirusui būdingi simptomai (karščiavimas, kosulys, sunkesnis kvėpavimas), žmogus turėtų nedelsiant skambinti Koronos karšta linija nemokamu 1808, pranešti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų nurodymus.
- Tuo atveju, jei per 14 dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai nepasireiškia, šis asmuo toliau nelaikomas turinčiu susirgimo riziką ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
- Asmenims, turėjusiems sąlytį su didelės ar mažos rizikos sąlytį turėjusiais asmenimis, saviizoliacinės priemonės netaikomos. Pvz.: 3 iš 4 šeimos narių keliavo į COVID-19 paveiktą teritoriją, grįžusiems trims – saviizoliacija namuose, o ketvirtąjam (nebuvusiam toje teritorijoje), netaikomi saviizolaicijos apribojimai.
- Už saviizoliacijos nesilaikymą, ypač, jei dėl to buvo užkrėsti kiti asmenys, gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
- Visa naujausia informacija apie koronavirusą pateikiama ir nuolat atnaujinama čia: www.sam.lrv.lt/lt/naujienos/koronavirusas
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
