Jau kurį laiką internete plinta vaizdo įrašai, kuriuose įamžinta, kaip įvairūs žmonės skirtingose šalyse „testuoja“ įvairius valgomus daiktus: obuolių tyrelę, vaisius, daržoves, kokakolą.
Viename iš jų užfiksuota, kaip kolegų akivaizdoje šį populiarų gazuotą gėrimą tiria Austrijos Nacionalinės tarybos (parlamento žemųjų rūmų) narys, dešiniosios populistinės Laisvės partijos (Freiheitliche Partei Österreichs, FPÖ) generalinis sekretorius Michaelis Schnedlitzas.
Eksperimentavo parlamento posėdyje
Eksperimentą politikas pademonstravo pernai gruodžio 10-ąją vykusio posėdžio metu per diskusiją apie situaciją dėl COVID-19.
Ilgiau nei 6 minutes užtrukusioje kalboje jis griežtai kritikavo šalyje įvestus karantino ribojimus, kaip kenkiančius verslui ir šeimų gyvenimui, taip pat – sveikatos ministerijos išlaidas testams, kurios esą buvo paleistos vėjais.
„Bekalbėdamas gyvai atliksiu „koronos“ testą, kad galėtumėte patys pamatyti, kokie beverčiai ir klaidinantys šie testai yra“, – jau pirmomis sekundėmis pareiškė jis.
Po maždaug pusantros minutės M.Schnedlitzas visiems parodė esą iš ministerijos atsineštą testą.
Nenustodamas kritikuoti ministeriją, politikas iš sterilios pakuotės ištraukė tamponėlį, pamirkė į stiklinę įpiltame rudos spalvos skystyje ir kelis jo lašus užvarvino ant testo kasetės.
„Taip, ponios ir ponai, tai yra nesąmoningi testai, nupirkti už mokesčių mokėtojų pinigus“, – laukdamas rezultato, aiškino M.Schnedlitzas.
Šiuos žodžius jo vadovaujamos partijos atstovai sutiko plojimais.
Anot parlamentaro, ministerija dešimtis milijonų iš mokesčių surinktų pinigų atidavė farmacijos industrijai, kad „apribotų ir parduotų mūsų laisves“, užuot skyrusi juos realiai slaugos namų gyventojų, senyvo amžiaus žmonių apsaugai.
Po 3 minučių M.Schnedlitzas pakėlė testą ir paskelbė:
„Pone pirmininke, dabar turėtų būti problema, nes parlamente gautas teigiamas testo rezultatas – ši kola gavo teigiamą testo rezultatą.“
Vieni patikėjo, kiti piktinosi
FPÖ išplatino pranešimą spaudai apie eksperimentą, o vaizdo įrašą paskelbė savo kanaluose „YouTube“ ir „Facebook“.
Pirmajame jis peržiūrėtas jau daugiau nei 1,15 mln. kartų, sulaukė 28 tūkst. teigiamų įvertinimų, antrajame peržiūrėtas net 2,6 mln. kartų, sulaukė 2,5 tūkst. komentarų ir beveik 10 tūkst. reakcijų (neigiamų nebuvo).
Paties M.Schnedlitzo paskelbtą vaizdo įrašą pakomentavo 2 tūkst., juo pasidalino 14 tūkst. žmonių.
„Koronos testai yra beverčiai! – savo paskyroje „Facebook“ rašė jis. – Tai pademonstruota paprastu eksperimentu parlamente, per kurį kola gavo teigiamą rezultatą! Bet ši juodai-žalia vyriausybė leidžia milijonus iš mokesčių surinktų pinigų kaip tik šitiems testams.“
Įrašas ar nuotraukos, kuriose matyti kokakolą testuojantis politikas, ėmė plisti socialiniuose tinkluose (čia, čia, čia, čia ir čia).
„Populiariausio pasaulyje gaiviojo gėrimo (kolos) COVID-19 testo, atlikto parlamente, rezultatas – teigiamas. Leidote valdžiai iš mūsų gyvenimų atimti beveik metus kartu su laisvėmis“, – pakomentavo viena įrašu pasidalinusi „Facebook“ vartotoja.
Daugelis komentatorių socialiniuose tinkluose piktinosi, kad toks elgesys pandemijos metu glumina ir turėtų būti smerkiamas.
Tačiau daugelis, įskaitant ir partijos „Alternatyva Vokietijai“ parlamentarę Alice Weidel, tvirtino, esą tai tik įrodo, kad testai dažnai pateikia klaidingą rezultatą.
Ironizavo, kad tikriausiai tyrė alkoholinį kokteilį
M.Schnedlitzo atlikto testo rezultatu negalima pasitikėti visų pirma dėl to, kad jis atliktas nesilaikant nurodymų.
Iš įrašo net neaišku, ar stiklinėje tikrai įpilta kokakolos (matyti rudas skystis, kuris gali būti ir sultys, kava, stipri arbata), ar šio gėrimo prieš tai negurkštelėjo ir užkrato nepaliko COVID-19 sergantis žmogus.
Išpakuotą pagaliuką su tamponėlu, kurį testuojantis reikėtų kišti į šnerves, politikas pirmiausiai padėjo ant tribūnos, paskui palietė pirštais.
Testų instrukcijose nurodyta, kad pačiu tamponėlu, kišamu į nosį, negalima liesti nei rankų, nei kitų paviršių.
Nors tamponėlį reikėtų palaikyti buferiniame tirpale, o šį užlašinti ant testo juostelės, kuri padengta antikūnais ir sudrėkinus skysčiu su virusu pakeičia spalvą, parlamentaras lašino pačią kokakolą.
Laukiant rezultato, testo nereikėtų judinti, M.Schnedlitzas jį kelis kartus stumtelėjo, o galiausiai paėmęs pradėjo mojuoti.
Be to, rezultatą jis paskelbė po 3 minučių, nors reikėtų palaukti kelis kartus kartus ilgiau.
Kompanija „Dialab“, kurios pagamintą testą greičiausiai naudojo politikas (tai galima suprasti iš logotipo ir tamsiai mėlynos testo kasetės pagrindo), savo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“ detaliai paaiškino ir pademonstravo, kaip tinkamai atlikti šią procedūrą su ta pačia kokakola.
Paaiškinime teigiama, jog itin svarbu tamponėlį pamirkyti buferiniame tirpale, – tai išlaiko pastovų pH lygį (pavyzdžiui, kokakolos jis siekia 2,5).
Praleidus šį etapą, testo antikūno baltymai suardomi, todėl gaunamas teigiamas rezultatas. Panašios baigties galima tikėtis su bet kurio gamintojo testais.
Naudojant testus pagal instrukciją, rezultatai tokiu atveju turėtų būti neigiami. Kaip juos naudoti, detaliai paaiškinta čia, čia ir čia.
Be to, siekiant išvengti klaidų „Dialab“ rekomenduoja šiuos testus atlikti apmokytiems profesionalams.
Taip pat šie testai nėra tie, kuriais laboratorijoje nustatoma, ar žmogus serga COVID-19, ir kuriais remiantis registruojami užsikrėtimų atvejai.
Greitieji antigenų testai reaguoja į virusą supančius baltymus – jei jie ima jungtis su antikūnais, reiškia, žmogus užsikrėtęs.
Šie testai nėra tokie jautrūs, kaip PGR tyrimas, kuris ieško koronaviruso genetinės medžiagos.
Jie naudojami kaip greita, paprasta ir pigi priemonė, rodanti, kad žmogus neužsikrėtęs arba jo organizme užkrato yra labai mažai. Bet kokiu atveju žmogaus diagnozė nustatoma tik po tikslesnio tyrimo.
Gėrime esanti fosforo rūgštis pakeičia testo komponentus – paprasčiausiai sunaikina antikūnus.
Testai sukurti aptikti virusą, o ne reaguoti į kitas medžiagas.
Panašų rezultatą galima gauti užlašinus acto, citrinos rūgšties ar obuolių sulčių (kurios esą padeda gauti ir teigiamą nėštumo testo rezultatą, bet tai nerodo jų nepatikimumo, net klaidingai neigiamas testo rezultatas neapsaugo nuo vaiko gimimo).
Po M.Schnedlitzo posėdyje kalbėjęs valdančiosios ÖVP atstovas Alexanderis Melchioras sureagavo neslėpdamas ironijos:
„Visą laiką tikėjausi, kad čia buvo ne kola, o „Bacardi-Cola“ (alkoholinis kokteilis – red. past.). Tai paaiškintų tavo elgesį“.
Beje, vienoje iš „Facebook“ paskelbtų nuotraukų matyti M.Schnedlitzas su kokakolos stikline ir testo kasete, kurioje matyti tik viena ryški juostelė (tai reiškia, kad rezultatas neigiamas). Net jei yra ir antra juostelė, ji itin neryški.
Vaisių rūgštis testą sugadina
Norintieji pasėti abejonių dėl greitųjų antigenų testų patikimumo, yra tikrinę ir daugiau valgomų daiktų, pavyzdžiui, obuolių tyrelę, kivius.
Nuo praėjusio gruodžio socialiniuose tinkluose dalinamasi įrašu, kuriame užfiksuotas obuolių tyrelei atliekamas COVID-19 testas (taip pat čia, čia, čia, čia, čia).
Prie „testų testuotojų“ prisijungė net medikai.
Viename įraše, kurį paskelbė bene žymiausias Italijoje sąmokslo teorijų skleidėjas Massimo Mazzucco ir kurio ištrauka taip pat aktyviai dalinamasi internete (čia, čia), tikrinami įvairūs vaisiai, uogos ir daržovės.
Įraše matyti, kaip Domenico D’Angelo įvardytas vyras greituoju antigenų testu tikrina kivius, kriaušes, kalafiorus.
Koronavirusas buvo „rastas“ kivyje, apelsine ir uogų sultyse.
Testas užkrato „neaptiko“ kriaušėje, moliūge, kalafiore ir vaisių sultyse.
Banano, vynuogių ir mandarino bei apelsino hibrido testo rezultatas esą buvo neaiškus.
Įraše matomas dr. Mariano Amici padaro išvadą, esą eksperimentas parodė, kad COVID-19 testai yra absurdiškai nepatikimi.
Tačiau tai nėra tiesa, mat buvo nesilaikoma taisyklių.
Šiam eksperimentui naudotų testų instrukcijoje nurodyta, kad jie skirti tik tepinėliams iš žmonių organizmų tikrinti.
Agentūros AFP kalbintos biochemijos profesorės Annette Beck-Sickinger teigimu, buferinis tirpalas nepajėgus neutralizuoti didelio rūgšties kiekio, pavyzdžiui, obuolių ar mangų atveju.
Rydingo universiteto biomedicinos technologijų profesoriaus dr. Alexanderio Edwardso žodžiais, tokiu būdu įrodinėti, kad šie testai nepatikimi, – lyg teigti, kad dūmų detektorius klysta, nes įsijungia prie jo priartinus žiebtuvėlio liepsną.
Tyrimai rodo, kad greitieji antigenų testai yra patikimi.
Pavyzdžiui, minėti „Dialab“ teisingai pateikė neigiamus atsakymus 130 atvejų iš 130.
Vaisiams tikrinti naudoti „Joysbio“ testai per vieną tyrimą Italijoje teisingai identifikavo 382 iš 385 tepinėlių be užkrato.
Žinoma, ne visi testai veikia taip puikiai.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras yra nurodęs, kad testų tikslumas varijuoja nuo 80 proc. iki 100 proc.
Svarbu tai, kad jie tiksliai pateikia neigiamus rezultatus, bet gali „pražiopsoti“ užsikrėtusį žmogų.
Mat, kadangi greitieji antigenų testai nėra tokie jautrūs kaip PGR, jie gali nesureaguoti į nedidelį užkrato kiekį.
