Tai trečiadienį Vilniaus apygardos teisme liudijo 2020 metais rizikos investiciniame fonde Londone dirbusi Monika Tarvydytė.
Moteris pasakojo, kad kilus pandemijai, įvedus karantiną ir uždarius sienas, ji nuotoliniu būdu dirbo iš namų Lietuvoje.
Anot liudytojos, 2020 metų kovą į elektroninį paštą ji gavo naujienlaiškį, kviečiantį padėti Lietuvai, nes valstybei reikia pagalbos per pandemiją. M.Tarvydytė pasidalijo šia žinute socialinėje erdvėje bei susisiekė su naujienlaiškyje nurodytu kontaktu. Atsiliepusi savanorė M.Tarvydytei paaiškino, kad su ja susisieks už testų įsigijimą atsakingas asmuo.
Moters elektroninis laiškas buvo persiųstas tuometiniam Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui Vytautui Zimnickui, kitiems atsakingiems tarnautojams.
Ji pasakojo pati teiravusis, ko konkrečiai reikia Lietuvai, tačiau atsakymų nesulaukusi. Tuomet su ja susisiekė Š.Narbutas. Jie bendravo MSN pokalbių programa.
Liudytoja tvirtino, kad tai jai kėlė nuostabą, nes dėl sandorių paprastai bendraujama elektroniniais laiškais, oficialiomis platformomis.
Pabendravusi su Š.Narbutu, M.Tarvydytė tvirtino parašiusi laišką Ispanijos bendrovės „PMS International“ atstovui Laurentui Mendes, perdavusi norimų įsigyti reagentų specifikacijas.
Kovo 20 dieną L.Mendesas parašė laišką Š.Narbutui, jis pageidavo susitikimo per „Zoom“ platformą. Šiame pokalbyje taip pat dalyvavo M.Tarvydytė, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovas.
„Š.Narbutas (per susitikimą – BNS) sakė, kad pirks valstybė, paskui skirs valstybinėms ar privačioms įmonėms. Labai buvo pabrėžiama, kad testų reikia kuo greičiau“, – prisiminė liudytoja.
Vėliau ji iš Ispanijos bendrovės atstovo sulaukė nusistebėjimo – užsienietis pasakojo, kad sandoryje su Lietuva dėl testų pirkimo jį nustebino viena detalė – Š.Narbutas pasiprašė tarpininkavimo mokesčio – 200 tūkst. eurų.
„200 tūkst. eurų asmeniškai sau (Š.Narbutui – BNS), L.Mendesui buvo keista, jis nesitikėjo, jis nelabai suprato, klausė, ar tokia praktika normali, ar tas žmogus nėra Vyriausybės atstovas“, – apie Ispanijos bendrovės atstovo nuostabą pareigūnams pasakojo M.Tarvydytė.
Ji 2020 metų spalį STT pasakojo, kad rugsėjį pastebėjo praleistą L. Mendeso skambutį, ji jam perskambino ir sulaukė klausimų, ar Š.Narbutas priklauso kokiai nors partijai, ar nėra politikas.
Pasak liudytojos, vėliau L.Mendesas domėjosi ir teisėsaugos tyrimu, teiravosi, ką apie testų pirkimo istoriją rašo žiniasklaida.
M.Tarvydytė bandė padėti valstybei ir perkant plaučių ventiliavimo aparatus, tačiau su Š.Narbutu jau nenorėjo bendrauti ir kreipėsi į Vyriausybės atstovus.
„Maniau, kad ne per tarpininkus reikia, nuostolis valstybei“, – sakė ji.
Maniau, kad ne per tarpininkus reikia, nuostolis valstybei.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama buvusio POLA vadovo Š.Narbuto sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byla.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2020 metų kovą–liepą, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, Š.Narbutas gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės K.Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu. Š.Narbutas derėjosi su reikiamus reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl jų įsigijimo kainos.
Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. vienetų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vienetą, į šią sumą įskaičiuota ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui.
Tyrimo duomenimis, apie šią kainos dalį bei vėliau sudarytą galbūt fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š.Narbutas neinformavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š.Narbutas galėjo tyčia suklaidinti reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.
