Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 07 25

COVID-19 skaičiai vėl auga: ekspertai – apie tai, kada tikėtis naujo karantino

Pirmadienį Vyriausybė renkasi į pasitarimą, kuriame aptars augančius užsikrėtimų COVID-19 skaičius, vertins padėtį Lietuvos ligoninėse, kalbės apie pasirengimą naujiems mokslo metams, skiepijimo spartą bei galimybių paso išplėtimą. 15min pakalbino du sveikatos ekspertus apie galimą ligoninių užimtumą ir konkrečius rodiklius, kurie priverstų įvesti naują karantiną.
Naktinis Vilnius
Naktinis Vilnius / Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr.

Praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žurnalistams sakė, kad Vyriausybė ketina sutarti dėl „saugių bendravimo sąlygų“:

„Šiandien aptarę pasiūlymus ir naujausią informaciją, ministrų kabineto nariai trečiadienį, Vyriausybės posėdžio metu, sieks rasti bendrus sprendimus, kaip valdyti prastėjančią epidemiologinę situaciją.“

Dabartinę situaciją A.Dulkys buvo linkęs vadinti „nepasiskiepijusių pandemija“.

Jo teigimu, bus mąstoma apie platesnes galimybių paso taikymo galimybes.

Pasak ministro, turimos priemonės, tokios, kaip vakcinos, testavimo algoritmai ir galimybių pasas, turi būti išnaudojamos, tad vėl apkrauti ligonines arba leisti tiek lėšų testams, valstybė nebeturi moralinės teisės.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė, Arūnas Dulkys, Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė, Arūnas Dulkys, Ingrida Šimonytė

Delta atmaina kelia pavojų

Virusologo Gyčio Dudo nuomone, epidemiologinė situacija rudenį iš tiesų gali būti panaši į buvusią metų pradžioje, kuomet kasdien buvo fiksuojami ir triženkliai COVID-19 atvejų skaičiai.

Pasak mokslininko, atėjus ketvirtajai viruso bangai atvejų gali būti net ir daugiau, tačiau didesnio mirusiųjų nuo šios ligos skaičiaus turėtume išvengti.

Aukšto mirčių šuolio išvengti padės skiepai, o didžiausią riziką patirs nesiskiepiję žmonės, kurie, pasak pašnekovo, jau dabar sudaro daugumą nuo COVID-19 gydomų pacientų.

„Atvejų bus daugiau, greičiausiai, negu prieš tai, mirčių skaičius gal bus panašus. Bet pagrinde į ligonines guls ir merdės žmonės, kurie nesiskiepijo, nes jų tikrovės modelis neatitinka tikrovės“, – mano G.Dudas.

Mokslininkas taip pat ragina prisiminti ir pavasarį užklupusią viruso bangą, sukeltą britiškosios alfa atmainos.

Įsivyravus šiam koronaviruso variantui, padvigubėjo ir pacientų hospitalizacijos atvejų.

Virusų tyrėjas prognozuoja, kad įsivyravus delta atmainai, rizika susirgti sunkia COVID-19 forma padidės dar labiau.

Be to, dėl augsiančio ligoninių užimtumo vėl gali tekti stabdyti planines sveikatos paslaugas. To išvengti padėtų vakcinacija.

Nuotr. iš asmeninio albumo/Dr. Gytis Dudas
Nuotr. iš asmeninio albumo/Dr. Gytis Dudas

„Įsivaizduokime situaciją, kur pusė Lietuvos žmonių yra paskiepyti. Jei juos delta variantas užkrečia, jie turi itin mažą galimybę net sirgti asimptomatiškai, numirti tikimybė praktiškai lygi nuliui.

Maždaug 4 proc. tikimybė, kad žmogus papuls į ligoninę po skiepo <...> bet turime nemažą populiacijos dalį, kuri yra neskiepyta, kuri susirgus delta atmaina labai sparčiais tempais plūs į ligonines, tai, man atrodo, tikėtis ligoninių apgulties rudenį tikrai galima“, – sako G.Dudas.

Jis ragina stebėti situaciją Vakarų Europoje, kadangi panašų delta atmainos paplitimą esą po mėnesio matysime ir Lietuvoje.

Būtent tada, kai duris turėtų atverti ugdymo įstaigos.

„Kad ir kaip daug kam nepatinka, mokyklos labai ženkliai gali prisidėti prie atvejų augimo rudenį ir žiemą“, – įspėja virusologas.

Nauji ribojimai reikalingi

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Alvydas Laiškonis sutinka, kad griežtesnių ribojimų reikia jau dabar.

A.Laiškonis palaiko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą apriboti galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis nepasiskiepijusiems asmenims.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Alvydas Laiškonis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Alvydas Laiškonis

Pasak infektologo, prastėjant epidemiologinei situacijai ir artėjant rudeniui, svarbu nustatyti tikslines grupes, kurias būtinai reikėtų paskiepyti.

„Čia yra diskusija Vakarų Europoje apie privalomus skiepijimus kai kurių specialybių, tai aš manau, kad reiktų šitą klausimą išdiskutuoti labai gražiai, labai rimtai pagalvoti, ir kad kai kurių specialybių žmonės turėtų būti visi pasiskiepiję.

Ypač tie, kurie dirba su pagyvenusiais žmonėmis, visuomenės aptarnavimo srityje. Nes dabar kai iškilo klausimas apie didėjantį sergamumą paaiškėjo, kad yra eilė įstaigų, kuriose yra labai nedidelis pasiskiepijusių skaičius“, – teigia A.Laiškonis.

G.Dudas mano, kad stebint atvejų augimą būtų kvaila tikėtis, jog jis pradės mažėti, todėl reiktų mąstyti apie konkrečias priemones ir pasirinkti konkrečius rodiklius, pagal kuriuos būtų taikomi ribojimai.

Pasak jo, reiktų siekti apsaugoti nepasiskiepijusius žmones nevaržant jau pasiskiepijusių asmenų galimybių.

„Reikia leisti suprasti žmonėms, kurie nesiskiepija, kad viskas yra daroma dėl jų. Apsaugant juos, nes yra mirčių skaičiai, nesvarbu, kiek kažkokiai visuomenės daliai nepatinka valdžia ar kaip yra tvarkomasi su pandemija, – teigia mokslininkas. – Ribojimai žmonėms, kurie yra pasiskiepiję ir kurie ne, paprasčiausiai bus iš dalies skirti tam, kad būtų apsaugoti tie, kurie yra nesiskiepiję, kad kantrybės neprarastų žmonės, kurie nuėjo ir pasiskiepijo.“

Nepasiskiepijusių karantinas gali skaldyti visuomenę

A.Dulkys spaudos konferencijoje žodžio „karantinas“ siūlė nebevartoti.

„Jeigu kas nori kalbėti apie pandemiją, tai tada matyt vertinga pabrėžti, kad šiuo metu tai yra ne apskritai pandemija, bet nepasiskiepijųsių pandemija. Jei kažkam norisi Lietuvoje kalbėti apie karantino statusą arba patį karantiną, tai irgi pradėkim nuo to, kad tai yra nepasiskiepijųsių karantinas“, – kalbėjo ministras.

A.Laiškonio nuomone, taip teigti ministrui nereikėjo:

„Visai respublikai, mano galva, tai čia truputėlį per drąsus (pasisakymas, 15min) ir man paliko nelabai malonų įspūdį.“

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus viešasis transportas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus viešasis transportas

LSMU profesorius abejoja mišraus karantino sėkme.

Anot jo, kiltų grėsmė suskaldyti visuomenę.

Pasak infektologo, turime išmokti gyventi su virusu, kuris šiuo metu labiau plinta tarp mažiau mokslu besikliaujančių ir besisaugančių jaunų žmonių.

Be to, virusui sparčiai plintant kituose pasaulio regionuose, išlieka aukšta rizika jam toliau mutuoti.

A.Laiškonis mano, kad ateityje karantiną dar galime turėti:

„Gal ir vieną, gal ir kelis, jeigu atsiras naujų mutuotų atmainų ir jeigu mes turėsime dar visą eilę labai daug nepasiskiepijusių.“

G.Dudas sako, kad ribojimai yra paskutinė priemonė, kurios bus imtasi, kai kiti būdai, pavyzdžiui, rekomendacijos, bus išnaudoti.

Paklaustas, ar įmanomas visuotinis karantinas, virusologas pabrėžė, kad reikėtų atidžiai stebėti situaciją Vakarų Europoje.

Jei situacija iš tiesų taptų sudėtinga, sprendimas paskelbti karantiną visiems gali būti efektyvus, ką buvo galima stebėti metų pradžioje.

„Akivaizdžiai matėsi vien iš duomenų, kad uždraudus judėjimą tarp savivaldybių ar uždarius mokyklas, labai akivaizdžiai buvo ta žiemos banga palaužta“, – priminė mokslininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs