„Nereikia vakcinų“, „pandemija iš esmės baigėsi“, – dar rudenį viename tinklaraštyje pasirodžiusiame straipsnyje aiškino buvęs JAV farmacijos kompanijos „Pfizer“, kurios sukurti skiepai nuo COVID-19 jau naudojami ne vienoje šalyje, darbuotojas dr. Michaelas Yeadonas.
Kaip tik tada Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV ruošėsi suteikti leidimą naudoti „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną.
Žongliruoja nepatvirtintais skaičiais ir prielaidomis
Socialinių tinklų lankytojai iš Lietuvos tuomet į šiuos pareiškimus neatkreipė dėmesio, užtat pirmomis 2021-ųjų dienomis juos savo tinklalapyje aprašė biomedicinos daktaras Algimantas Lebionka.
„Facebook“ statistika rodo, kad jo įrašas buvo atverstas 180 tūkst. kartų, juo jau pasidalino 4,7 tūkst. žmonių.
M.Yeadonas straipsnyje aiškino: „Norint įveikti pandemiją, vakcinų visiškai nereikia. Niekada negirdėjau tokios nesąmonės apie vakcinas. Neskiepijate žmonių, kuriems nekyla rizika susirgti. Taip pat nesugalvojate paskiepyti milijonų sveikų žmonių vakcina, kuri nebuvo išsamiai patikrinta su žmonėmis.“
Jis sukritikavo JK vyriausybinę agentūrą SAGE (Scientific Advisor Group for Emergencies, nepaprastųjų situacijų atvejais patariančių mokslininkų grupę), kuri suvaidino esminį vaidmenį formuojant karantino politiką šioje šalyje.
Esą pritrūkusi esminės ekspertizės, mat tarp narių nėra klinikinių imunologų, ši grupė „savo prielaidose padarė dvi esmines klaidas“, o šios nulėmė radikaliai neteisingas išvadas, dėl kurių „pastaruosius septynis mėnesius kankinami gyventojai“.
Viena iš klaidų, anot prieštaringai vertinamo britų mokslininko, – prielaida, kad 100 proc. visuomenės gali užsikrėsti virusu ir kad niekas neturi išankstinio imuniteto.
Mat, nors SARS-CoV-2 išties yra naujas virusas, koronavirusai apskritai nėra naujiena, taip pat nėra virusų be protėvių.
M.Yeadono žodžiais, yra bent keturi endeminiai peršalimą sukeliantys koronavirusai, kurie cirkuliuoja JK ir kitur. Esą tie, kurie anksčiau buvo kuriuo nors iš jų užsikrėtę, įgijo ilgalaikį ir stiprų imunitetą, ir ne vien šiems, bet ir panašiems virusams, taigi ir SARS-CoV-2.
Kita klaida – tikėjimas, kad užsikrėtusios visuomenės dalį galima nustatyti patikrinus, kiek žmonių turi antikūnus.
Esą ne kiekvieno užsikrėtusio žmogaus organizmas tokius antikūnus pradeda gaminti, o tie, kurie nuo seno turi imunitetą, taip ir neužsikrės „pakankamai“.
Be to, anot M.Yeadono, testai kartais gali parodyti COVID-19, nors žmogus bus pasigavęs kurį nors iš kitų koronavirusų.
Mokslininkai pastebėjo vieną procesą, kuris vyksta infekuotųjų kūnuose.
Juose buvo nustatytas didesnis imuniteto ląstelės, vadinamos T-ląstele (tai yra limfocitas, kuriam tenka bene pagrindinis vaidmuo įgytoje imuniteto sistemoje), aktyvumas.
Remdamasis tuo, M.Yeadonas paskaičiavo, kad COVID-19 jau galėjo užsikrėsti nuo maždaug 25 proc. iki kiek daugiau nei 30 proc. visuomenės, o ne 7 proc., kuriuos mini SAGE, ir įspėja, kad pandemija tik prasideda.
Padaręs prielaidą, kad apie 30 proc. žmonių turi išankstinį imunitetą, pridėjęs mažamečius, kurie atsparūs ligai (apie 40 proc.) ir dar 25–30 proc., kurie jau esą susirgo, mokslininkas spėjo, kad 65–72 proc. jau turi imunitetą COVID-19.
Jei visuomenės imlumas imunitetui tesiekia 28–35 proc., joje esą nebegali būti plintančio ligos protrūkio, taigi „virusas nyksta ir dingsta“.
Todėl jis apibendrina, kad pandemija faktiškai jau pasibaigusi ir ją gali suvaldyti tinkamai funkcionuojanti NHS (JK Nacionalinė sveikatos sistema), taigi būtina skubiai suteikti leidimą grįžti prie normalaus gyvenimo.
M.Yeadonas taip pat atkreipė dėmesį į vakcinų nuo COVID-19 kūrimo greitį (paprastai jų bandymai užtrunka ne vienus metus), įvairius šalutinius poveikius ir tai, kad iRNA technologija, panaudota kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinoms, yra nauja, jos saugumas bei efektyvumas esą nepatvirtinti.
Mokslininkas siūlo rinktis: vakcina arba izoliacija
Skaitant biochemiko M.Yeadono biografiją, gali susidaryti įspūdis, jog jis žino, ką sako, ir jo komentarai patikimi.
Kaip tik su tokiais prierašais jo įžvalgomis buvo dalijamasi socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Instagram“ ir „Facebook“.
Britas išties dirbo „Pfizer“ nuo 1995 metų, o nuo 2006 metų net vadovavo alergijų bei kvėpavimo tyrimams, ėjo viceprezidento pareigas, bet ten nebedirba nuo 2011-ųjų rudens.
Mokslininkas ne kartą buvo kritikuotas dėl klaidinančių pranešimų apie COVID-19 ir pareiškimų apie kovą su pandemija.
Be kita ko, jis aiškino, kad beveik pusė COVID-19 testų yra klaidingai teigiami. M.Yeadono žodžiai jau anksčiau buvo paneigti.
Klaidingos jo išvados ir dėl pandemijos pabaigos bei skiepijimo. Agentūros „Associated Press“ vertinimu, M.Yeadonas neatsižvelgė į didžiulius naujų užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius daugelyje šalių.
Spalio 16 dieną, kai tinklaraštyje pasirodė minėtas M.Yeadono įrašas, JK buvo užregistruota beveik 700 tūkst. užsikrėtusiųjų COVID-19.
Jau nuo rugsėjo pabaigos ši kreivė, iki tol buvusi gana plokščia, ėmė kilti ir netrukus šovė į viršų.
Kaip tik todėl JK valdžia ėmėsi griežtesnių karantino priemonių.
Pirmadienį, sausio 4-ąją, ligos atvejų buvo jau kone 2,663 mln., o premjeras Borisas Johnsonas užsiminė, kad kai kuriose vietose karantinas gali būti dar labiau griežtinamas.
JK, kur užfiksuota daugiausiai Europoje mirčių nuo COVID-19, tapo pirmąja šalimi, kuri patvirtino „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną ir ėmė ja skiepyti žmones.
Lietuvoje situacija panaši – skaičiai buvo atitinkamai 7 tūkst. ir 145 tūkst.
Prieš kurį laiką šioje statistikoje tapome lyderiais Europos Sąjungoje.
Niūri ir pasaulinė statistika – paskutinėmis praėjusių metų dienomis СOVID-19 atvejų skaičius pasaulyje perkopė 80 mln., nuo šios ligos jau mirė 1,75 mln. žmonių.
Ekspertų teigimu, nesilaikant įvairių ribojimų, kol bus paskiepyta pakankamai žmonių, COVID-19 toliau plis nevaldoma.
„Visą gyvenimą dirbau infekcinių ligų gydytoju. Per tikrai daug darbo metų neprisimenu kitos infekcinės ligos, nuo kurios mirčių būtų tiek, kiek dabar Lietuvoje turim nuo COVID-19, – prieš kelias dienas portalui 15min sakė habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis. – Taip nebuvo nei per dideles gripo epidemijas, meningokokas buvo daug streso sukėlęs, kokliušas…
Tai rinkitės. Iki šiol pasirinkimo neturėjome, buvo vienas kelias – izoliacija. Atsiradus vakcinai, yra arba izoliavimo priemonės, arba poveikis žmogaus imuninei sistemai – skiepijimas. Bet panašu, kad kol kas viskas krypsta absoliučiai į vieną pusę. Kiek antivakseriai šnekėjo ir bando šnekėti, pasižiūrėkite, – kol kas daugiau diskusijų, kad kažkas negavo progos pasiskiepyti!“.
Bostono universiteto profesorė Brooke Nichols žinomos amerikiečių žurnalistikos mokyklos ir tyrimų organizacijos Poynterio instituto įkurtam faktų tikrinimo tinklalapiui „PolitiFact“ pažymėjo, kad vakcinos būtinos.
Anot kitos mokslininkės Emily Bruce, kol kas nežinoma, ar ankstesnės sezoninių koronavirusų infekcijos sukuria pakankamą imunitetą.
Nėra visiškai ištirtas ir T-ląstelių gebėjimas apsaugoti nuo COVID-19.
Pietų Kalifornijos universiteto profesoriaus Richardo Watanabe teigimu, imuninė sistema yra itin specifinė, taigi susidūrusi su vienu virusu ji nebūtinai išmoksta apsisaugoti nuo kito.
Vadinamajam minios imunitetui susidaryti reikia, kad imunitetą turėtų bent 70 proc. visuomenės narių.
Be skiepų tokį rodiklį pasiekti užtruktų daug laiko.
Be to, pasak B.Nichols, skiepai padėtų apsisaugoti nuo naujų užsikrėtimo bangų ateityje. Ir net jei minios imunitetas susiformuotų be vakcinacijos, kiekvienas nepaskiepytas galėtų nesunkiai užsikrėsti.
„Pfizer“/„BioNTech“ sukurta vakciną įvairios šalys, o šiomis dienomis - ir Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino po kelis mėnesius trukusių bandymų.
Tyrimuose dalyvavę savanoriai pripažino jautę įvairių šalutinių poveikių (skausmą dūrio vietoje, nuovargį, galvos, raumenų ir sąnarių skausmą, šaltkrėtį, karščiavimą), bet tai nebuvo pagrindas nepripažinti vakcinos saugia ir efektyvia.
Esama ir nemažai informacijos, kaip veikia vadinamosios iRNR vakcinos, kaip jos veikia, aprašyta lietuvių medikų ir mokslininkų sukurtoje duomenų bazėje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
