Atsipalaiduoti nėra kada
Vilniaus regione, kaip teigia Santaros klinikų atstovai, pirmadienio ryto duomenimis, užimta 86 proc. aktyvaus gydymo lovų ir 76 proc. – reanimacijos. Per savaitgalį ligoninės visiškai neužsipildė, kas leido medikams naują savaitę pasitikti kiek lengviau kvėpuojant.
Vis dėlto atsipalaiduoti nėra kada. Kaip teigia Santaros klinikos, tarp sergančiųjų dominuoja britiškoji COVID-19 atmaina, nemažą dalį pacientų sudaro jaunesni nei 65 metų žmonės.
VMKL aktyvaus gydymo lovų užimta 94 proc. ir 100 proc. – reanimacijos skyriuose. Ši ligoninė apkrauta labiausiai, tad prašoma kitų ligoninių regione pagalbos.
Tačiau mažosios ligoninės irgi neturi itin daug laisvų lovų, nes, tarkim, Druskininkuose užimta 90 proc. vietų, jų ši ligoninė turi vos 30 (27 lovų užimta).
Panašiai ir Švenčionyse, kur užimta 93 proc. lovų, o jų tėra 27. Tiek pat vietų COVID-19 pacientams yra ir Trakų ligoninėje, šiuo metu čia užimta 17.
Santaros klinikose pirmadienio rytą gydyti 135 pacientai, lovų jiems iš viso yra 159 – tiek aktyvaus gydymo, tiek reanimacijos skyriuose. Pirmadieniais paprastai situacija keičiasi, kadangi daug pacientų išrašomi toliau gydytis namuose, tad ir vietų naujiems pacientams atsiranda daugiau.
Problema – darbuotojai
VMKL atstovai sako, kad per savaitgalį paguldyti 79 pacientai, pirmadienį abiejuose ligoninės padaliniuose jų gydoma 304.
Reanimacijos skyriai, kaip informavo ligoninės ryšių su visuomene specialistė Žydrė Gedrimaitė, yra visiškai pilni, kituose skyriuose dar yra arti 20-ies laisvų lovų.
„Paprastai būdavo, kad jau šeštadienį visos vietos būna užimtos, šįkart taip nenutiko. Gal dėl to, kad prieš savaitgalį buvo daug išrašyta. Bet apie papildomo skyriaus atidarymą eina kalba“, – teigė VMKL atstovė.
Skyrių atidarymus koordinuoja Santaros klinikos – pagrindinė ligoninė visame Vilniaus regione.
VMKL vietos naujiems skyriams ir pacientams turėtų, tik su personalu kyla sunkumų.
Pačioje ligoninėje darbuotojų gydyti pacientus dar viename COVID-19 skyriuje jau nėra, todėl į pagalbą kviečiami medikai iš kitų gydymo įstaigų, studentai.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį dalijosi atsargiu optimizmu, kad per savaitę situacija šioje VMKL bent jau neblogėja – praeitą pirmadienį laisvų lovų tebuvo trys, dabar arti 20.
Jis taip pat akcentavo, kad sunkiai serga daugiausia neskiepyti pacientai, nors dalis jų jau turėjo galimybes gauti vieną ar net abi skiepo dozes.
Jei prireiks, veš į Panevėžio ar Kauno regionus
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praeitą savaitę irgi atkreipė dėmesį į prastėjančią situaciją Vilniaus regione.
Ministerijos išplatintame pranešime teigta, kad „suvaldyti situaciją Vilniaus regiono ligoninėse padeda bendradarbiavimas tarp įstaigų ir regionų“.
SAM patarėjo ir COVID-19 operacijų štabo vadovo Mariaus Čiurlionio teigimu, labai svarbų vaidmenį šioje sudėtingoje situacijoje atlieka bendradarbiavimas tarp įstaigų ir regionų.
„Susiklosčius sudėtingai situacijai Vilniaus regione, Kauno ir Panevėžio regionai išreiškė paramą ir pasakė, kad situacijai blogėjant yra pasiryžę padėti perorganizuojant COVID-19 pacientų srautus“, – apie regionų bendradarbiavimą sakė M.Čiurlionis.
Susiklosčius sudėtingai situacijai Vilniaus regione, Kauno ir Panevėžio regionai pasakė, kad yra pasiryžę padėti perorganizuojant COVID-19 pacientų srautus.
Sudėtinga, tačiau stabili
COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. dr. Vaidotas Gurskis teigia, kad COVID-19 situacija Kauno regiono ligoninėse išlieka sudėtinga, tačiau stabili.
„Per parą į Kauno regiono ligonines vidutiniškai atvyksta apie 30 pacientų, o vidutiniškai 5 pacientai nukreipiami į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius.
LSMU Kauno ligoninėje, kurioje gydoma daugiausiai COVID-19 liga sergančių pacientų (čia gydomi 150 pacientų), vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai sudaro 50 proc. (75 pacientai), 45-64 metų amžiaus pacientai – 36 proc. (54 pacientai). Jaunesnių nei 45 metų amžiaus pacientų skaičius siekia 14 proc. (21 pacientas)“, – teigė V.Gurskis.
Iš viso Kauno regione COVID-19 pacientams skirta 390 lovų su deguonies tiekimu bei 46 reanimacijos ir intensyvios terapijos lovos su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DVP) galimybe.
„Pirmadienį iš turimų stacionaro lovų užimtos 294 lovos – užimtumas siekia 75 proc. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose (RITS) Kauno regiono ligoninėse šiuo metu gydomi 27 pacientai (iš viso yra 46 lovos), 15 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu RITS lovų užimtumas Kauno regione siekia 63 proc.“, – apie situaciją kalbėjo V.Gurskis.
Klaipėdoje stabilu
Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovės Aistės Noreikaitės, situacija šioje gydymo įstaigoje tikrai stabili.
Šiuo metu ligoninėje iš viso gydomi 33 sergantys Covid-19 pacientai.
Iš jų 9 – Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.
Jauniausias pacientas Covid-19 skyriuje – 27 metų amžiaus. Jauniausias asmuo, dėl koronaviruso gydomas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, – 37 metų amžiaus.
Šios ligoninės COVID-19 skyriuose užimtumas siekia 60 proc., reanimacijoje – 70 proc.
Visame Klaipėdos regione užimta daugiau nei pusė šiems pacientams skirtų vietų, o jų yra 160.
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose užimta 14 lovų iš 36.
Tačiau, kaip pabrėžia A.Noreikaitė, jeigu reikės, bus atidaryti ir papildomų skyriai.
Iš viso šalies ligoninėse yra beveik 1600 lovų, skirtų COVID-19 pacientams, iš jų užimtos 1100.
Pablogėjusią padėtį Vilniaus regione SAM epidemiologai sieja su vadinamąja britiškąja koronaviruso atmaina (B.1.1.7), kurios plitimo greitis yra didesnis, nei anksčiau Lietuvoje vyravusio viruso.
Kad pasiektų kitą žmogų, manoma, šiai atmainai užtenka trumpesnio kontakto.
Todėl siekdami mažinti užsikrėtimo riziką, gyventojai turėtų vengti nebūtinų kontaktų, o esant reikalui susitikti atviroje erdvėje, dėvint apsaugines veido kaukes ir laikantis saugių atstumų.
SAM epidemiologai primena, kad persirgę ir pasiskiepiję gyventojai taip pat gali būti viruso nešiotojais, todėl privalo laikytis karantino režimo taisyklių.