Pirmadienį Palangoje 26 žmonių gavo teigiamą COVID-19 testo atsakymą. 7 jų užsikrėtė antrą kartą. Druskininkuose – 10 naujų infekcijos atvejų. Du žmonės užsikrėtė antrą kartą.
Absoliučiais skaičiais rodiklis gali atrodyti nedidelis, tačiau epidemiologai skaičiuoja užsikrėtimo atvejus vertindami gyventojų skaičių savivaldybėje.
Šeimos gydytojai teigia, kad oficiali statistika – tik ledkalnio viršūnė. Didžioji dalis pajutusių simptomus vis dėl to renkasi geriau tuo metu pabūti namuose nei laukti kelias dienas galimybės išsitirti PGR testu.
Visoje šalyje fiksuojamas užsikrėtimų skaičiaus augimas. Įvertinus pirmadienį gautus skaičius – augo per 22 proc. Tačiau šeimos gydytojai teigia, kad oficiali statistika – tik ledkalnio viršūnė. Didžioji dalis pajutusių simptomus vis dėl to renkasi geriau tuo metu pabūti namuose nei laukti kelias dienas galimybės išsitirti PGR testu. „Tokiu atveju fiksuojama sistemoje, kad pacientas serga virusine liga. Tik nepatikslinta, kokia. Retas kuris nori išsitirti greičiau ir nueina į privačią kliniką“, – pasakojo viena šeimos gydytoja.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusologas Gytis Dudas pirmadienį komentuodamas situaciją dėl COVID-19 priminė kaukes ir jų reikalingumą uždarose patalpose, viešajame transporte.
Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas nesistebėjo, kad būtent kurortuose fiksuojamas atvejų augimas: čia suvažiavę žmonės atsipalaiduoja, pamiršta rekomendacijas.
„Rekomendacijos niekur nedingo, jos liko. Reikėtų prisiminti ir kaukes uždarose patalpose. Vėdinti patalpas, taip, kaip darėme rudenį ir pavasarį. Per vasarą reikėtų pasirūpinti ventiliacijos sistemomis, išvalyti kur ką reikia“, – vardijo R.Grigaliūnas. Jis pastebėjo, kad užsikrėtimų kreivė ėmė augti nuo liepos 3-4 d. Sparčiai užsikrėtimų skaičius didėjo ir kitose Vakarų Lietuvos rajonuose – Kretingos ir Šilutės.
Tuo metu 15min pakalbinti medikai teigė, kad situacija kontroliuojama ir dar ne laikas galvoti apie galimus suvaržymus.
Skyriaus nespėjo uždaryti
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šiuo metu vadinamame kovidiniame skyriuje gydomi 7 pacientai. Du jų – reanimuojami.
Kaip teigė ligoninė atstovė Aistė Noreikaitė, skyrius, į kurį vežami pacientai iš viso regiono, nė nebuvo uždarytas. Netgi tuo metu, kai COVID-19 statistika buvo palanki, skyriuje vis gulėdavo 1-2 pacientai.
„Šiai dienai atverti dar vieno skyriaus nėra tikslinga. Ženklaus pacientų skaičiaus augimo nefiksuojame. Situacija stabili. Tačiau mūsų komanda yra pasiruošusi, ir jei bus tikslinga – praplėsime skyrių. Per tuos 2,5 metų, kai atsirado COVID-19, patirties įgyta“, – pasakojo A.Noreikaitė.
Grąžinti mobiliųjų punktų dar nereikia
Lietuvoje dar pavasarį buvo uždaryti mobilieji testavimosi punktai ir šiuo metu atlikti PGR testą galima tik su gydytojos siuntimu.
Trečiame pagal dydį Lietuvos mieste – Klaipėdoje – PGR testas atliekamas tik porąkart per savaitę: antradienį ir ketvirtadienį. Paprastai per dieną testo ateina apie dešimt žmonių. Tik šį antradienį jau buvo užsiregistravę apie 30 klaipėdiečių.
Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė pasakojo, kad mobilus testavimo punktas šiuo metu tikrai nėra reikalingas. „Bent jau mūsų poliklinikoje yra įrengta vieta testavimuisi pagal visus reikalavimus, kad ši liga nebūtų „sėjama“. Testas paimamas saugiai, iš lauko, taip užkertamos sąlygos užsikrėsti kitiems poliklinikos lankytojams“, – pasakojo pašnekovė.
Kaukės – dar ne praeitis
Poliklinikos vadovė pastebi, kad nemažai pacientų, ypač vyresnio amžiaus, į gydymo įstaigą eina su kaukėmis. Su kaukėmis dirba ir medikai.
Paklausta, kodėl žmonės vis dėlto atlieka PGR testą, nors pagal dabartines viruso valdymo taisykles tai nėra būtina, L.Venckienė teigė, kad dauguma tai daro dėl sąmoningumo. Galvoja apie išvykas, apie galimybę užkrėsti aplinkinius.
Anot jos, galima gyventi ir be ribojimų, taip, kaip būna gripo epidemijų metų.
„Tačiau turime ugdyti žmonių sąmoningumą. Turi žmonės suprasti, kad serga, kad gali užkrėsti aplinkinius ir pasaugoti juos. Mes turime priprasti taip gyventi, kaip ir gripo epidemijų metu. Juk niekas renginių neuždarydavo. Beje, kiek mes matome: dabartinė COVID-19 forma nebėra tokia agresyvi. Daug žmonių pasiskiepiję, o ir serga jie žymiai lengviau“, – pasakojo medikė.
Nors nebelikus aktyvių skiepijimą skatinančių kampanijų gali atrodyti, kad procesas nutrūko, tačiau taip nėra. Štai pirmadienį šioje Klaipėdos poliklinikoje pasiskiepijo 10 asmenų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus, atėję medikų patarti pasiskiepyti stiprinamąja doze.
„Dešimt žmonių per visą Klaipėdą... tikrai menki skaičiai. Jei nėra paskiepyta nė 60 proc. uostamiesčio gyventojų, tai kada turėsim gerus rezultatus“, – apgailestavo R.Grigaliūnas.