Abejones skleidžia iš Rusijos
Prieš kelias savaites „Facebook“ vartotojai vienas po kito ėmė skelbti apie „Kanadoje atidarytą milžinišką augalinių vakcinų nuo COVID ir kitų infekcijų plantaciją“.
Jie dalijasi maždaug minutės trukmės vaizdo įrašu, kuriame pasakojama apie „Medicago“ gamybinį įrenginį, kuris atrodo lyg daigykla ir kuriame žaliuoja augalai – naujoviškos vakcinos. „Ši technologija vadinama į virusus panašiomis dalelėmis“, – angliškai už kadro aiškina vyriškas balsas.
Tuomet moterišku balsu pristatoma pati technologija. Pagal ją, augalai paverčiami mini bioreaktoriais. Pirmiausiai nuskaitoma viruso genų seka. Viruso kodas su genetine informacija, kurią augalai gali „perskaityti“, įterpiamas į bakteriją.
Šie panardinami į skystį su tokiomis bakterijomis ir sugeria jį lyg kempinės. Galiausiai augalai grąžinami į atidžiai prižiūrimą šiltnamį ir po kelių dienų pradeda gaminti svarbiausią šios vakcinos dalį – į virusą panašias daleles.
„Augalai su integruotomis iRNR vakcinomis yra skirti sklandžiai integruotis į maisto sistemą. Taigi galite pasiskiepyti net to nežinodami“, – rašė internautai ir lietuviškai, ir rusiškai.
Daugelis jų informacijos šaltiniais nurodė įvairius daugiausia rusiškus susirašinėjimų programėlės „Telegram“ kanalus, pavyzdžiui, „Истина рядом“ (rus. „Tiesa greta“).
Jame iš tiesų vasario viduryje buvo paskelbtas tas pats vaizdo įrašas su tokiu pačiu komentaru.
Panašus vaizdo įrašas, kuriame buvo pasakojama apie augalų genų redagavimą, siekiant paversti juos valgomomis vakcinomis, socialiniuose tinkluose iš rusiškų paskyrų plito ir prieš metus.
„Vykdomi darbai su bananais, bulvėmis, pomidorais, salotomis, ryžiais, kviečiais, sojų pupelėmis ir kukurūzais. Tokios įmonės, kaip „Medicago“, naudoja genų redagavimą, kad paverstų augalus įvairiais bioreaktoriais“, – tuomet „Facebook“ rašė viena įrašu pasidalijusi lietuvė.
Genetiškai modifikuoti produktai išties vertinami įvairiai, šiuo įrašu nepagrįstai bandoma skleisti paniką tarp žmonių.
Taip pat skaitykite: Baugina valgomomis vakcinomis: kas jos yra ir kodėl dar nereikia panikuoti?
Neaiškios perspektyvos verslą sužlugdė
Internete galima rasti nemažai informacijos apie įraše minimą „Medicago“ – 1999 m. Kanadoje įsteigtą biotechnologijų kompaniją. Apie jos sugalvotą technologiją, kaip augalus pasitelkti žmonėms skiepyti, žiniasklaidoje rašyta jau 2014 m.
Bandymams buvo pasirinktas tabakui artimas augalas Nicotiana benthamiana. Jis yra plačiausiai augalų virusologijoje naudojamas eksperimentinis šeimininkas, visų pirma dėl silpnos imuninės sistemos, kurią nesunkiai apeina daug įvairių virusų.
Taip pat skaitykite: Ir vėl melagiena apie Billą Gatesą: jis nepradėjo dėti COVID-19 vakcinų į maistą
Pirmiausia „Medicago“ į augalams būdingą bakterinį vektorių įterpdavo susintetintą SARS-CoV-2 seką. Tuomet augalai būdavo panardinami į tirpalą su šiuo vektoriumi ir jį sugerdavo.
Kitas 4-6 dienas augalų ląstelės veikdavo kaip mini gamyklos ir gamindavo į virusą panašias daleles. Tuomet „Medicago“ darbuotojai surinkdavo lapus, sutrindavo juos ir išskirdavo vakcinos medžiagą, telikdavo ją išgryninti. Visas šis procesas trukdavo 6-8 savaites.
Prasidėjus pandemijai, bendrovė ėmė kurti ir vakciną nuo SARS-CoV-2. 2020 m. liepą ji pradėjo vakcinos, pavadintos „coVLP“, I fazės, o žiemos pradžioje – II-III fazės klinikinius bandymus. Dar po metų buvo paskelbta, kad tarptautiniame tyrime su 24 tūkst. savanorių vakcinos veiksmingumas siekė apie 70 proc., nepastebėta nepageidaujamo poveikio.
Ši vakcina turėjo tam tikrų privalumų, lyginant su kitais skiepais nuo koronaviruso, pavyzdžiui, jai laikyti užteko paprasto šaldytuvo. Jos gamybos procesas buvo trumpesnis – kol augdavo augalai.
2022-ųjų vasarį buvo leista naudoti vakciną „Covifenz“ suaugusiems asmenims iki 64 metų. Tačiau praėjusių metų pradžioje bendrovės savininkė Japonijos kompanija „Mitsubishi Chemical Corporation“ pranešė, kad ji bus uždaryta.
Šis sprendimas motyvuotas besikeičiančia situacija dėl skiepų nuo COVID-19 ir menkų komercinių perspektyvų. „Medicago“ valgomų vakcinų kūrimas nebevyks.
Tyrinėja jau seniai
„Medicago“ nuo pradžių užsiėmė į virusus panašių dalelių atradimu, vystymu ir komercializavimu baltymams, o iš jų – vakcinoms bei vaistams kurti, panaudojant augalus kaip bioreaktorius.
Šios dalelės yra molekulės, labai panašios į virusus, bet neužkrečiamos, nes neturi viruso genetinės medžiagos. Jos gali susidaryti natūraliai arba būti susintetintos specialiai išreiškiant viruso struktūrinius baltymus.
Pastaraisiais dešimtmečiais panašios dalelės tapo pagrindiniais įrankiais biologijoje, medicinoje ir net inžinerijoje. Jos ypač aktyviai naudojamos kuriant skiepus.
Dalelės atlieka vakcinų vaidmenį, nes imituoja natūralią virusų struktūrą ir funkciją, todėl jas atpažįsta imuninė sistema. Kadangi jos neturi pagrindinės viruso genetinės medžiagos, yra neužkrečiamos ir negali daugintis kaip virusas in vivo, tad sukelia imuninį atsaką, panašų į natūralų.
Apie valgomas vakcinas kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Eksperimentinės valgomos vakcinos yra maisto produktas, paprastai – augalas, kuris suteikia vitaminų, baltymų ar kitų maistinių medžiagų, veikiančių kaip vakcinos nuo tam tikrų ligų.
Tai yra genetiškai modifikuoti augalai, turintys specifinių ligų antigenų. Kai toks vaisius, augalas ar iš jų pagamintas produktas nuryjamas, jis stimuliuoja imuninę sistemą.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Galimybės augalus naudoti vietoj vakcinų išties tyrinėjamos, net buvo sukurtos ir išbandytos tokios vakcinos nuo COVID-19. Tačiau šią technologiją plėtojusi įmonė buvo uždaryta, internete platinami seni informaciniai klipai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
