Pasidalijo ir pats
Įvairiuose interneto puslapiuose ir socialiniuose tinkluose platinama N.Bennetto kalbos ištrauka, kurioje jis sako, kad žmonės iki šiol nenutuokia, jog „dabar pažeidžiamiausia publika, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, yra tie, kurie pasiskiepijo du kartus, bet dar nepasiskiepijo trečią“.
Anot premjero, jie vaikšto galvodami, esą yra apsaugoti, nes sulaukė dviejų dozių. „Bet jie nesupranta, kad antras skiepas neveikia dėl deltos, todėl būtinai turi kuo skubiau pasiskiepyti trečią kartą. O iki tol reikia labiau saugotis“, – viename iš vaizdo įrašų cituojami jo žodžiai.
Toliau įraše sulėtintai pakartojama frazė: „Esą jie apsaugoti, nes pasiskiepijo du kartus.“
N.Bennettas prieš kelis mėnesius išties ragino gyventojus skiepytis. Vaizdo įrašą, kuriame jis matomas kalbantis toje pačioje aplinkoje, su lakonišku komentaru „Nugalėtojai. Kartu“ galima rasti ir jo paskyroje „Twitter“.
Itin aktyviai nuo pat praėjusių metų pabaigos ėmęs skiepyti Izraelis iki šiol yra pasaulio dėmesio centre. Ši šalis pirmoji pademonstravo, kad skiepai padeda pristabdyti pragaištingą SARS-CoV-2, visų pirma – hospitalizacijų ir mirčių skaičių.
Tiesa, pradėjęs plisti koronaviruso delta variantas progresą gerokai pristabdė. Izraelyje atliktas tyrimas net parodė, kad žmonėms, pasiskiepijusiems dviem vakcinos dozėmis, rizika užsikrėsti delta variantu ir sirgti simptomine forma buvo šešiskart didesnė nei tiems, kurie jau persirgo COVID-19.
„Natūraliai – užsikrėtus koronavirusu – įgytas imunitetas suteikė izraeliečiams ilgiau trunkančią apsaugą nuo delta varianto, palyginti su dviem „Pfizer“ vakcinos dozėmis“, – taip Izraelyje atlikto tyrimo rezultatus apibendrino tinklalapis timesofisrael.com.
Tačiau medikai siūlo neapsigauti dėl tokių rezultatų: jie nesiūlo tyčia mėginti užsikrėsti ir taip įgyti imunitetą, mat liga gali baigtis ne tik ligonine, bet ir mirtimi ar nemaloniais ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais. Jie ragina vakcinuotis ir taip saugotis nuo sunkios ligos, hospitalizacijos bei mirties.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Miglė Tomkuvienė atkreipė dėmesį, jog, kaip parodė tyrimas, stipriausias imunitetas buvo tų, kurie persirgo, o paskui dar vakcinavosi.
„Sirgimas plius vakcina suteikia patį didžiausią atsparumą, – pažymėjo ji. – Geriausias variantas – vakcinuotis ir paskui susitikti su virusu. Organizmas prisimins, pasikartos patogeno, infekcijos pamoką.
Tuomet susidaro platus spektras antikūnų ir žmogus mažiausiai rizikuoja patirti ilgojo koronaviruso pasekmes.“
Efektyvumą sumažino
Tiesa ta, kad delta atmaina kiek sumažino vakcinų nuo COVID-19 efektyvumą. Pakitusi SARS-CoV-2 spyglio baltymo struktūra tapo sunkiau įveikiama B-limfocitų produkuojamiems antikūnams, taigi krito sukurtų bazinių vakcinų efektyvumas. Žurnalo „Nature“ teigimu, delta atmaina, lyginant su visomis buvusiomis, turi kur kas didesnį atsparumą antigenų poveikiui.
JAV atliktas tyrimas parodė, kad vakcinos nuo koronaviruso medikams užtikrino apsaugą nuo infekcijos metų pradžioje, tačiau tapo mažiau efektyvios plintant delta variantui. Tiesa, nežinia, kas lėmė veiksmingumo sumažėjimą – šios atmainos atsiradimas ar tiesiog ilgesnis laikotarpis nuo skiepų pradžios.
Iš pradžių vakcinos sumažindavo užsikrėtimo tikimybę iki 91 proc., atsiradus delta variantui šis skaičius nukrito iki 66 proc.
„66 proc. vakcinos efektyvumas yra tikrai didelis. Tai – ne 91 proc., tačiau vis tiek dviem trečdaliais sumažėja skiepytų asmenų infekcijos rizika“, – teigė tyrimo autorė, JAV epidemiologė Ashley Fowlkes.
Kito tyrimo metu buvo analizuojamos infekcijos ir hospitalizavimas Los Andžele nuo gegužės 1 d. iki liepos 25 d. Nors paskiepyti žmonės užsikrėsdavo, tarp neskiepytų asmenų infekcijos paplitimas buvo 4,9 karto, o hospitalizavimo rodiklis – 29 kartus didesnis.
Kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ sukurtų vakcinų efektyvumas saugant nuo vadinamojo laukinio viruso, kuris buvo nustatytas Vuhane, per bandymus siekė maždaug 95 proc.
Pirmieji „Johnson & Johnson“ vakcinos bandymai rodė, kad efektyvumas viršija 66,3 proc. – taip skiepai saugojo nuo hospitalizavimo ir mirties. Imunitetas esą susidaro jau po 2 savaičių, o jau po 4 savaičių nė vienas iš bandymų dalyvių nebuvo paguldytas į ligoninę.
Ši kompanija ką tik paskelbė, kad antra dozė sustiprina efektyvumą prieš delta variantą.
Panašus – šiek tiek per 66 proc. – buvo ir kompanijos „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos efektyvumas.
Čia pateikiamas kai kurių vakcinų efektyvumas saugant nuo delta varianto po vienos ir po dviejų dozių. Tyrimai jau su šia atmaina (JAV, Norvegijoje) rodo, kad jau patvirtintos ir naudojamos vakcinos nuo COVID-19 gerokai sumažina riziką užsikrėsti.
Rizika mirti – 20 kartų mažesnė
Kaip vakcinos padeda saugotis nuo delta atmainos, buvo tiriamas ir Lietuvoje. Statistikos departamento atlikta duomenų analizė parodė, kad vakcinos „Comirnaty“ efektyvumas prieš delta atmainą siekia apie 80 proc.
Tyrimo metu nuo liepos 1-osios, kai šalyje įsivyravo delta variantas, iki rugsėjo pradžios buvo stebėta 442 tūkst. žmonių sveikata. Pusė jų buvo visiškai (tai yra du kartus) paskiepyti „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina nuo COVID-19, kiti – neskiepyti. Buvo aiškintasi, kas iš jų susirgs COVID-19, kas paklius į ligonines, kas mirs.
„Vakcinos efektyvumas yra apie 80 proc., vadinasi, kad visiškai vakcinuoti turi penkis kartus mažesnę riziką užsikrėsti, – teigė duomenis analizavęs mokslininkas Jonas Bačelis. – Tai yra itin didelio efektyvumo vakcina, sakyčiau, tai yra labai nuostabūs rezultatai.“
Iš statistinių duomenų matyti, kad vakcina „Comirnaty“ paskiepyti gyventojai, užsikrėtę koronavirusu, kur kas rečiau patenka į ligonines nei visai neskiepyti.
„Vakcinos efektyvumas yra 90 proc. Vadinasi, tie, kurie nevakcinuoti, turi 10 kartų didesnę riziką atsidurti ligoninės COVID-19 skyriuje“, – dėstė mokslininkas.
O riziką mirti nuo COVID-19 vakcinuotieji turi 20 kartų mažesnę, nes nuo mirties ši vakcina apsaugo 95 proc.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos Aurelijos Žvirblienės žodžiais, vakcinos „Comirnaty“ veiksmingumas, saugant nuo užsikrėtimo, gali būti ir didesnis nei 80 proc., nes į tyrimą nebuvo įtraukti COVID-19 susirgę, bet simptomų nepajutę asmenys.
Pristabdo ir užkrėtimą
Įvertinti, kiek įtakos vakcinos turi viruso platinimui, sunkiau. „Net ir vakcinuoti žmonės gali pasigauti virusą, kažkiek jį padauginti ir platinti, – aiškino dr. M.Tomkuvienė. – Tačiau buvo tyrimas, kad panašus kiekis viruso genetinės medžiagos paskiepytų žmonių organizmuose yra mažiau gyvybingas, mažiau užkrečiamas ir trumpiau platinamas.“
Singapūre atlikta studija taip pat parodė, kad, nors iš pradžių visi turi panašų viruso kiekį, maždaug po savaitės tų, kurie yra pasiskiepiję, organizmuose jo gerokai sumažėja. Panašūs rezultatai buvo gauti ir Jungtinėje Karalystėje.
Analogiškas išvadas skelbia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras: „Pasiskiepiję žmonės vis dar gali užsikrėsti ir perduoti virusą kitiems, bet kur kas mažesniu mastu nei nepasiskiepijusieji.“
Škotijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 150 tūkst. žmonių, parodė, jog kartu su paskiepytais sveikatos priežiūros specialistais gyvenantys žmonės sirgo rečiau. Užsikrėtimo rizika sumažėjo maždaug 30 proc., o pasiskiepijus visiškai – perpus.
Šie tyrimai leidžia daryti išvadą, kad net po dviejų dozių (daugelyje tyrimų analizuotas būtent tokia situacija, nes trečiąja doze žmonės įvairiose šalyse skiepijami dar labai neseniai) tikimybė užsikrėsti koronavirusu ir jį perduoti kitiems lieka, bet gerokai mažesnė nei visai nepasiskiepijus.
„Ar tai (dėl delta atmainos sumažėjęs vakcinų efektyvumas – red. past.) gali sukelti pesimistines nuotaikas? – savo komentare klausė Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas. – Jokiu būdu ne.
Bet kuris mokslininkas pasakys, kad, jei vakcinos efektyvumas yra 30 proc., tai jau gerai, o 50 proc. yra puikus rezultatas.“
Nėščiosioms siūlo skiepytis
Vaizdo įrašo pabaigoje pažerta dar keletas melagienų, kurios jau anksčiau paneigtos: esą pasiskiepiję žmonės mirs per 3-5 metus, vakcinos sukels citokinų audrą (iš tiesų ją sukelia COVID-19).
Gąsdinama, esą skiepijami vaikai bus sterilizuoti visam laikui (vakcinos nesukelia nevaisingumo), o „80 proc. nėščių moterų, kurios pasiskiepijo, prarado savo vaikus pirmajame trimestre, jos nebegalės turėti vaikų“.
Socialiniuose tinkluose plinta kita ciniška melagiena: tvirtinama, kad pradėjus nuo koronaviruso vakcinuoti besilaukiančias moteris, Lietuvoje padaugėjo abortų ir persileidimų. Higienos instituto pateikiami skaičiai tokius gandus paneigia: šių metų statistika beveik identiška praėjusių metų skaičiams, o nėštumo nutraukimų net sumažėjo.
Tyrimai nepatvirtina, kad skiepai nuo COVID-19 būtų pavojingi nėščiosioms, greičiau priešingai – joms itin pavojinga šita liga. Medikai ragina besilaukiančias moteris, pasitarus su jas prižiūrinčiais ginekologais ar šeimos gydytojais, skiepytis.
„Dėl to, ką susileidote dabar, nebegalėsite maitinti krūtimi, aukoti kraujo, organų, kraujo plazmos, kaulų čiulpų“, – aiškinama vaizdo įraše. Nes vakcinose esą yra viruso spyglių baltymų, kurie „suplėšo DNR į dalis“.
Šie aiškinimai klaidina. Vakcinos nekenkia nei žindančioms moterims, nei jų kūdikiams per pieną. Pasiskiepijus galima aukoti kraujo.
Informacine RNR paremtos vakcinos įterpia ją į ląstelės citoplazmą. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus. Vos patekusi į ląstelę vakcina suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR. Tad jos nei suplėšyti, nei pakeisti negali.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
