Kaip konferencijos metu tikino P.Isoda, Marijampolėje situacija išties buvo sudėtinga:
„Pas mus „degė“ viskas, kas buvo įmanoma: globa, slauga, ligoninė. Vis dar esame „juodi“ ir dabar – susirgimai fiksuojami pramonės įmonėse. Infekcija rimtai buvo išplitusi.“
Jis pasidžiaugė, kad vakcinacija padėjo išspręsti COVID-19 susirgimų problemą globos, slaugos bei gydymo įstaigose. Per pastarąjį mėnesį, anot jo, susirgo tik du medikai, kurie nebuvo pasiskiepiję.
Pas mus „degė“ viskas, kas buvo įmanoma.
P.Isoda pažėrė kritikos privačioms Marijampolės savivaldybės gydymo įstaigoms.
„Vienintelis jų gydymas buvo – skambinkit 112 ir važiuokit į ligoninės priėmimą. Tai labai apkrovė ligoninę. Gaila, kad ne visi vienodai dalyvauja infekcijos suvaldyme. Džiaugiuosi, kad privačios klinikos dalyvauja vakcinavime, bet bendrai visame procese trūksta bendro sutarimo. Valstybės pinigai bendri, skirstome vienodai, o dalyvaujame skirtingai. Tai viena didesnių problemų. Arba lygiai visi, arba atskiriame finansavimą“, – teigė P.Isoda.
Pasidžiaugė jis pandemijos pradžioje susibūrusia verslo bendruomene, kuri padėjo įsigyti reikiamos įrangos už 300 tūkst. eurų.
Nepritaria prioritetinių grupių išskyrimui
Kalbėdamas apie vakcinavimo procesus, Marijampolės savivaldybės meras patikino, kad jaučiamas pasimetimas, kam skirti prioritetą – spartesnei revakcinacijai ar pasiekti kuo didesnį procentą paskiepytųjų pirmąja vakcinos doze?
„Tiek savivaldybėms, tiek man, kaip merui, reikia suprasti, kur šiame procese yra esmė. Dėl „AstraZeneca“ mes esame nusileidę jau žemai su prioritetais. Mūsų pagrindiniai židiniai ir dėl ko juoduoja savivaldybė – pramonės įmonės, tos, kur dirba ir virš 1000 žmonių. Visos viena po kitos serga. Pradėjome tas įmones skiepyti, pareigūnus, prekybininkus. Buvo su prekybininkais skandalas.
Turime nustoti žaisti su tais smulkinimais ir prioritetais, nustojam smulkintis į detales, nes paklysim. Dabar kuriam filmukus, skambinam, kaip aš sakau, užsiimam niekais. Turim vakcinos ir skiepijam. Viską staigiai, o ne per 5 dienas reikia suvartot“, – teigė P.Isoda.
Kritikavo jis paskelbimą, kad skiepytis gali registruotis įmonės, turinčios virš 100 darbuotojų. Pasak jo, tai – visiškas nesusipratimas.
„Kam skelbti tai, ko daryti negalima? Ko neleidžia teisės aktai? Tokie nesusipratimai labiausiai vakcinavimui ir trukdo. „AstraZeneca“ pas mus tikrai strigo. Turėjome 1,2 tūkst. dozių likutį. Kai nusileidom žemyn prioritetų grupėse, atsirado norinčių. Paskiepijome 300 abiturientų, kitą dieną atsirado dar 30. Net atsirado senjorų, kurie sutiko su „AstraZeneca“ skiepytis. Čia geriausi filmukai ir geriausias įtikinėjimas. Paskiepykim kaimyną, draugą, kolegą. Nenumirė, išgyveno, gerai jaučiasi – važiuojam toliau. Procesas vyktų geriau“, – teigė P.Isoda.
Vakcinavimo tempas, jo teigimu, galėtų būti gerokai spartesnis.
„Bet paskirti „Johnson & Johnson“ vakciną ir po savaitės rašyti laišką, kad nežinome, kaip flakoną vežti, turime pasiskambinti į Vokietiją. Kolegos, su visa pagarba, bet gal galima prieš paskirstant buvo pasikonsultuoti dėl instrukcijos? Mes atrodome juokingai“, – stebėjosi P.Isoda.
Šiuo metu, kaip atskleidė meras, Marijampolėje tiriami du skundai, susiję su vakcinacija.
„Jeigu toliau bandysime įsivaizduoti, kad čia kažkokie dideli nusikaltimai... Atėjo žmogus ir pamelavo, kad jis prekybininkas. Tai, matyt, yra mažesnė blogybė, nes jei dėl to sustabdys Marijampolėje vakcinas, nežinau, ar tai sprendimas. Tai formalumas, į kurį reikia reaguoti, bet nesusitelkti“, – įžvalgomis pasidalijo P.Isoda.
Pasigenda bendros registracijos sistemos
Konferencijos metu kalbėjęs Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka priminė, kad būtent Vilkaviškis buvo pirmasis miestas Lietuvoje, įsteigęs karščiavimo kliniką, ir tai pasiteisino.
Šiuo metu šioje savivaldybėje pirmąja vakcinos doze jau yra paskiepyta apie 20 proc. gyventojų.
„Turėtume daugiau vakcinų, panaudotume daugiau. Problemų kyla dėl registravimo sistemos nebuvimo. Ateina skiepytis, nežinome, kada vakcina atkeliaus, tad antram skiepui vėl turime skambinti žmogui. Lietuvos mastu tokia bendra sistema turi veikti. O dėl imuniteto paso – turi žmogus žinoti, ką su juo galės daryti. Tik tuomet tai būtų paskata skiepytis“, – nuomonę išsakė A.Neiberka.
Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius prisiminė pačią pandemijos pradžią, kuomet vieninteliu šaltiniu, ką daryti, buvo tik užsienio šalių patirtis su apokaliptiniais vaizdais.
Jurbarko rajone paskiepyti jau 23 proc. gyventojų.
„Tuomet laukėme, kada bus pirmas atvejis pas mus. Kai nutiko, priėmėme sprendimą visas erdves, kur lankėsi sergantysis, dezinfekuoti, visas daugiabučių laiptines. Dabar kai pagalvoji, atrodo, perteklinė priemonė, tačiau gyventojams tuomet parodėme, kad imamės priemonių. Dabar dezinfekuojame tik savivaldybės įstaigų patalpas, kur fiksuotas ne vienas atvejis“, – prisiminė S.Mockevičius.
Šiuo metu Jurbarko rajone paskiepyti jau 23 proc. gyventojų. Tam, kad vakcinacija vyktų sklandžiau, anot mero, reikalingas tiesioginis gydytojo ir paciento kontaktas. Vien su savanoriška registracija nepavyktų apsieiti.
„Vis dėlto, žadame įsigyti registracijos programą, kad sumažintume pirminiam sveikatos priežiūros centrui tenkantį krūvį“, – teigė S.Mockevičius.
E.Pilypaitis: „Reikia veikti lokaliai, bet galvoti globaliai“
Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis prisiminė, kaip ėmus veikti karščiavimo klinikoms, sulaukė raštiškų gydytojų atsisakymų jose dirbti. Ne vienas buvo įsibauginęs.
„Reikia veikti lokaliai, bet galvoti globaliai. To, kas dabar vyksta – koordinuoti pasikalbėjimai, neturėjome pernai pavasarį. Bandėme patys spręsti problemas. Nebuvo ir priemonių, vyravo bendra panika, kuri silpo tik žmonių savanorių akcijų, aukų rinkimo dėka. O kai jau turėjome pinigų, nebuvo ko pirkti. Mūsų kelios įmonės persimetė į kaukių, kombinezonų siuvimą, tačiau gydytojams tokios priemonės netiko, tik laidotuvių namams, savivaldybės ūkio skyriaus darbuotojams“, – pandemijos eigą Šakiuose prisiminė E.Pilypaitis.
COVID-19 infekcija, anot jo, atskleidė ne visai teigiamus visuomenės bruožus – elementarios rankų higienos nebuvimą.
„Prieš 1,5 metų įstaigose, visuomeniniuose pastatuose, kur lankosi daug žmonių, durų rankenų dezinfekcija neegzistavo. O kokios daugiabučių laiptinių rankenos – sluoksnis bakterijų! Buvome per daug atsipalaidavę. Šią pamoką mums reikia išmokti. Mes vis dar dezinfekuojame daugiabučių laiptines, nes jei sužino, kad kuris kaimynas serga – žmonės panikuoja“, – pripažino meras.
Jis užsiminė ir apie vakcinavimo iššūkį – interesų grupių daromą spaudimą, kurio neatlaiko respublikinė valdžia: rytą sprendimas vienoks, vakare – jau kitoks.
Tikslas – kad dozių neliktų iki savaitgalio
Konferencijos metu patirtimi besidalindama Kauno rajono savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė prisiminė tą pernai metų kovo 13 dieną, kuomet paskambino pirmasis iš užsienio grįžtantis asmuo ir pasakė, kad jam reikia patalpų saviizoliacijai. Tuomet buvo įjungti visi pagreičiai.
„Viskas buvo absoliučiai mums nauja. Iki pernai metų birželio turėjome Kauno rajone tik 21 COVID-19 atvejį. Gruodžio viduryje jau išgyvenome piką – 757 atvejai. Žmonės atsipalaidavo.
Kuo išskirtinis Kauno rajonas? Bandydami suvaldyti pandemiją, mes vieninteliai turėjome oro uostą, turėjome pasirūpinti grįžtančiaisiais – pervežti, apgyvendinti. Kiek tuomet buvo skambučių, verkiančių mamų, kurių vaikai studentai negali grįžti į namus. Sunkus etapas buvo.
Be to, esame žiedinė savivaldybė. Atsiradus bet kokiai naujai paslaugai, pirma mintis kildavo apie jos pasiekiamumą. Savivaldybė didelė – 100 km nuo vieno krašto iki kito. Visuomet svarstome, kaip paslauga gali atsidurti arčiau gyventojo“, – patirtimi pasidalijo M.Labašauskaitė.
Šiuo metu visas apie 100 tūkst. gyventojų turinčios Kauno rajono savivaldybės dėmesys – į vakcinaciją. Planuojama įsigyti išorinę registravimo sistemą, nebelaukiant ministerijos sprendimų.
„58 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių mūsų gyventojų jau yra paskiepyti. 79 proc. švietimo įstaigų darbuotojų turi imunitetą. Mūsų tikslas yra, kad šaldytuvuose neliktų dozių iki savaitės pabaigos. Kitą savaitę turėsime 3 vakcinuojančias įstaigas, 5 vakcinacijos centrus, veiks išorinė registracijos sistema. Toks kitos savaitės planas“, – patikino Kauno rajono savivaldybės atstovė.
Trūksta pasitikėjimo savivalda
Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas prisiminė, kaip vienu metu buvo „iškritęs nuo COVID-19 visas vienos slaugos ligoninės personalas“.
A.Vaicekauskas: „Manau, kad trūksta pasitikėjimo savivalda.“
„Esame apsuptyje didelio sergamumo savivaldybių. Negalime su Birštonu atsipalaiduoti. Pandemijos eigoje paaiškėjo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra labai silpnas. Jei nebūtume teikę pagalbos, židinių atsekamumas būtų užstrigęs. Savo sprendimais kartais lenkėme centrinės valdžios sprendimus. Manau, kad trūksta pasitikėjimo savivalda. Kai ką galime atlikti tikrai neblogiau patys.
Reiktų ir geresnės centrinės valdžios komunikacijos, nes sunku atkurti žmonių pasitikėjimą, kai vieną dieną stabdo vakciną, kitą jau atkuria jos tiekimą“, – nuomonę išsakė A.Vaicekauskas.
Prienų rajone – ne viena vieta, kurioje vakcinuojama nuo COVID-19. Vakcinos likučių nesusidaro.
„Keistokai skamba raginimai skiepyti savaitgaliais, kai jau neturime kuo skiepyti iki to savaitgalio“, – teigė A.Vaicekauskas.
Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus prisiminė, kad pernai iki rudens jų rajone tebuvo nustatyti 8 COVID-19 atvejai, o štai antroji infekcijos banga jau smogė stipriai – persirgo beveik visi Strėvininkų socialinės globos namai. Židinys išplito pakankamai greitai.
„Sirgo ir didžioji dalis ligoninės personalo. Dvi ligoninės slaugytojos nuo COVID-19 mirė, taip pat ir viena pagalbinio personalo darbuotoja“, – konstatavo V.Tomkus.
Jis pripažino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybėje užsilieka „AstraZeneca“ vakcinos dozių, jas žadama skirti didžiosioms įmonėms. Sprendžiama šiuo metu dėl vakcinavimo centro įsteigimo.
„Įsigysime registravimo sistemą, nelauksime, kol bendrą visai Lietuvai nupirks. Gaila, kad centrinės valdžios sprendimai kai kurie vėluoja. Štai ir imuniteto galimybių pasas kitur užsienyje veikia, o mes dar sprendžiame“, – stebėjosi Kaišiadorių rajono meras.
Kas bus, kai pasiskiepys visi norintys?
Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Asta Sivolovienė pasidžiaugė, kad pavyksta suskiepyti visas vakcinų dozes, kurios pasiekia Jonavą.
„Problema kils, kai pasiskiepys visi norintys. Juk tikslas – pasiekti tam tikrą procentą visuotiniam imunitetui. Kai vakcinų bus pakankamai, o trūks norinčių, ką tuomet darysime?“ – klausimą kėlė ji.
Kėdainių rajono savivaldybės, kurios visa vadovybė persirgo koronavirusu, meras Valentinas Tamulis prisiminė, kaip kilus pandemijos pikui kovidinių lovų Kėdainių ligoninėje skaičius išaugo nuo 10 iki 75 – užpildytas buvo visas skyrius.
Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybėje pirma doze jau paskiepyta 20,8 proc. gyventojų, 6,66 proc. yra gavę ir antrąją dozę. Ugdymo įstaigų darbuotojų suvakcinuota apie 80 proc.
O štai Raseinių rajono savivaldybėje net ir „AstraZeneca“ vakcinos, kaip patikino šios savivaldybės meras Andrius Bautronis, „neužsistovi“.
„Penktadieniais ir šeštadieniais nebeturime nė vienos vakcinos. Mes, beje, neturime vieningo vakcinacijos centro, – skiepijimą organizuojame per pirminio gydymo įstaigas“, – teigė A.Bautronis.
