NSGK liudijo buvęs VSAT vadovas Algimantas Songaila ir dabartinis šios tarnybos vadovas Saulius Stripeika.
„Man dirbant jokios informacijos (kad į Lietuvą būtų įvažiavę įtariamieji terorizmu – BNS) nebuvo“, – po apklausos komitete žurnalistams sakė A.Songaila, VSAT vadovavęs nuo 1998 metų rugpjūčio iki 2004 metų vasario.
Jo teigimu, pagal Lietuvos įstatymus visi atvykusieji į Lietuvą „turi praeiti pasienio kontrolę“. „Jokių išimčių niekam nėra – nei kariškiams, nei diplomatams“, – pabrėžė buvęs pasieniečių vadas. Anot A.Songailos, tuo metu „struktūra funkcionavo“, o „jeigu būtų kreiptasi į pareigūnus, jie privalėtų informuoti apie tokius dalykus“.
„Bet man būnant VSAT vadovu niekas tokiu klausimu nesikreipė ir negavau tokios informacijos iš pavaldinių“, – tvirtino liudytojas.
Po pasieniečių liudytojo vietą slaptame Seimo kabinete užėmė buvęs vidaus reikalų ministras V.Bulovas. Jis ministerijai vadovavo nuo 2003 metų gegužės iki 2004 metų gruodžio. Penktadienį į NSGK posėdį iškviestas ir kitas buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, šias pareigas ėjęs nuo 2004 metų lapkričio iki 2006 metų birželio.
Abu eksministrai sakė negalį atmesti teorinės galimybės, kad slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje galėjo veikti, o jie galėjo apie tai nežinoti.
„Visaip atsitinka gyvenime, – penktadienį žurnalistams sakė G.Furmanavičius. – Tačiau mano žinyba, kuriai aš vadovavau, šitoj operacijoje tikrai niekap nedalyvavo, bent aš jau tokios informacijos neturiu. Kas ją organizavo, man nėra žinoma.“
Neoficialiomis žiniomis, parlamentinį tyrimą atliekančiam komitetui penktadienį dar gali liudyti Muitinės departamento atstovai. Praėjusį penktadienį NSGK nariai apklausė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento darbuotojus.
Apklausiamų pareigūnų sąrašas nuo viešumos slepiamas. Praėjusį trečiadienį komiteto nariai aplankė Valstybės saugumo departamento (VSD) bazę netoli Vilniaus, Antaviliuose.
Ši VSD mokymo bazė Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur prieš kelerius metus esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas. JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje trečiadienį paskelbta, kad kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama, buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys.
Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas, teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono sieną. „Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais, pastatas pastate“, – rašo „ABC News“.
Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos buvo įrengtos tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos pareigūnai.
Seimas yra pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių valstijų žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais. Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“.
