Visgi dalis opozicijos tokiam būdui aiškintis situaciją taip pat nepritaria.
Apie naują iniciatyvą ketvirtadienį Seime paskelbė „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas, parlamentarams anksčiau šią savaitę atmetus siūlymą kurti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis situaciją dėl riaušių valdymo ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus kaltinimų mobingu vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei.
„Valdantieji ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užglaistyta šis galimas ministrės A.Bilotaitės neveikimas arba neteisėta veikla. Visuomenė laukia atsakymų, ypač šiuo metu, kada paskelbta nepaprastoji padėtis, todėl LVŽS šiandien inicijuoja, imasi veiksmų sutelkti visas opozicines frakcijas ir pasiūlyti sudaryti opozicijos laikinąją komisiją“, – Seime žurnalistams sakė D.Gaižauskas.
Pasak jo, nors Seimo statutas tokios komisijos nenumato, tačiau Seimui atsakingų institucijų atstovai privalėtų atvykti į posėdžius pagal parlamentarų kvietimus, o iš kitų asmenų tikimasi geranoriško dalyvavimo.
„Suprantame kad pagal Seimo statutą tai nėra numatyta, tačiau ši sudaryta komisija veiks pagal laikinosios Seimo komisijos tvarką ir veiks skaidriai. Pagrindinis tikslas – atsakyti, kas vyko riaušių metu, ar visuomenė gali jaustis saugi vadovaujant A.Bilotaitei, ir ypač nepaprastosios padėties metu“, – sakė D.Gaižauskas.
Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininko pavaduotojo, komisija atsakymus turėtų pateikti iki gruodžio švenčių.
„Kviesime visus asmenis, kurie galimai susiję su riaušių suvaldymu, policijos pareigūnai, Viešojo saugumo tarnyba, o pastarieji į Seimo narių kvietimus privalės atvykti. Ministrė, be jokios abejonės, taip pat. Teisiškai tai turi pagrindo, nes kiekvienas Seimo narys gali vykdyti parlamentinę kontrolę, nekalbant jau frakcijų vardu“, – kalbėjo parlamentaras.
Dalis opozicijos – skeptiški
Opoziciniai socialdemokratai ir „darbiečiai“ iniciatyvą vertina skeptiškai, tuo tarpu demokratai teigia, kad tokia neformali komisija gali būti būdas gauti atsakymus į kylančius klausimus.
„Kalbant apie bet kokius formatus, viskas turi vykti Seimo statuto nustatyta tvarka ir į tai turi būti įtraukta tiek pozicija, tiek opozicija. Atskirai į kažkokius opozicinius formatus kažką aiškintis aš nematau prasmės jungtis“, – žurnalistams sakė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Seimui nesutikus atlikti parlamentinio tyrimo dėl riaušių valdymo, tą padaryti gali parlamentiniai komitetai.
„Pirmiausia socialdemokratai kreipėsi į komitetus, tiek Teisės ir teisėtvarkos, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos, siūlydami išsiaiškinti situaciją, tačiau kai komitetai iniciatyvos neparodė, mes parėmėm iniciatyvą dėl specialiosios komisijos. Dabar, kadangi komisijos formavimas atmestas, tikėkimės, kad atsirado ir komitetams daugiau noro išsiaiškinti, nes ir kai kurie valdančiosios daugumos atstovai taip pat išsakė, kad jiems A.Bilotaitės atsakymai nepakankami“, – kalbėjo G.Paluckas.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos vadovas Viktoras Fiodorovas irgi teigė nepritariantis „valstiečių“ siūlomam formatui.
„Tai būtų labai panašu, ką turėjom kažkurį ketvirtadienį, kai atėjo ministrė atsakyti į opozicijos kausimus, akivaizdžiai parodė nenorą tai daryti, į klausimus kokius du iš penkiolikos ar dvidešimt atsakė. Dar vieną formatą turėt, kur ji akivaizdžiai tyčiotųsi iš opozicijos, nematau prasmės“, – žurnalistams sakė politikas.
Tuo tarpu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis pasiūlymą pavadino svarstytinu, nors tokios komisijos išvados ir neturėtų teisinės galios.
„Pagrindinis dalykas tas, kad yra Seimo statutas, mes Seime turime dirbti pagal procedūras, numatytas statute, bet šitas pasiūlymas yra svarstytinas ir antradienį opozicinės frakcijos apsitars, kokiu būdu tą galima padaryti“, – sakė S.Skvernelis.
Ginčai dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių valdymo kilo, kai VST vadas R.Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A.Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo riaušių malšinimo. Jo teigimu, VST pasitelkta malšinti prie Seimo kilusius neramumus, bet tokioms situacijoms skirtas planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.
A.Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R.Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. Ministrė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“, tačiau pripažino, kad planas „Vėtra“ neįvestas, o tokį sprendimą priėmė tuometinis Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.
