Kaip pavyzdį šalies vadovė pateikė bendrą žemės ūkio politiką, kuri, anot D.Grybauskaitės, yra per brangi. „Europa atrodo kaip peraugęs paauglys, kuris augo greičiau nei drabužiai, kuriuos jis vilki“, – antradienį paskelbtame interviu portalui „Euractiv“ sakė prezidentė.
Pasak D.Grybauskaitės, prisitaikyti prie plėtros Europai reikia tiek politiškai, tiek ekonominės integracijos aspektu.
Kaip pavyzdį šalies vadovė pateikė bendrą žemės ūkio politiką, kuri, anot D.Grybauskaitės, yra per brangi.
„Mums reikia pritaikyti ne tik mūsų institucijas, bet ir pertvarkyti bendrą politiką“, – sakė D.Grybauskaitė.
„Negalime tęsti plėtros su ta pačia bendra žemės ūkio politika. Ji per brangi. Tas pats ir dėl regioninės politikos. (...) Turime keistis kartu su plėtra, ko mes dar nepadarėme“, – sakė prezidentė, kuri prieš tai buvo už ES biudžetą atsakinga eurokomisarė.
Labiau integruota ES išgelbės eurą
Europos Sąjunga turi būti suvienyta ir labiau integruota, kad galėtų tinkamai suvaldyti euro zoną ištikusią krizę ir atlaikyti daugiau pasaulinių iššūkių, pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Europos naujienų portalui „EurActiv“.
Turėti bendrą valiutą ir neturėti jokio mechanizmo, kuris būtų pakankamai griežtas, kad būtų įmanoma kontroliuoti valstybes nares ir skatinti jas elgtis atsakingai, yra klaida, pareiškė Lietuvos valstybės vadovė, kalbėdama apie nuolatinį ES valstybių narių nesugebėjimą laikytis Stabilumo ir augimo pakte nustatytų reikalavimų.
„Jeigu vienai šaliai leidžiama netinkamai elgtis, apgaudinėti teikiant netikslią informaciją, vengti mokėti visą įnašą į Europos biudžetą, imtis nesuderintų ekonominės politikos priemonių, sistema žlunga“, – pareiškė ji ir pridūrė, kad dabartinis euro kritimas turėjo įvykti ir pasaulinė krizė tik jį paspartino, nes atskleidė Europos fiskalinės ir pinigų politikos trūkumus.
Pasak D.Grybauskaitės, ES vadovų kiek anksčiau šį mėnesį patvirtintas pagalbos paketas, kuriuo siekiama išvengti euro žlugimo, tėra priemonė laimėti šiek tiek laiko.
Lietuvos prezidentės teigimu, jeigu Europa nesugebės imtis priemonių, „pagalbos paketo investicijos bus prarastos ir netinkamai panaudotos“, nes krizė nėra tik Graikijos problema. Tai, anot jos, yra visos euro zonos ir ES problema, nes krizei sureguliuoti būtinos fiskalinės politikos priemonės, taip pat būtina užtikrinti jų kontrolę ir derinimą.
Paklausta, ar pasiūlymai įsteigti Europos pinigų fondą ar Europos kredito reitingų agentūrą yra pagrįsti, D.Grybauskaitė atsakė, kad regioninės įstaigos gali išspręsti problemas tik iš dalies.
„Finansų rinkos integruotos labiau negu vyriausybės Pasaulio rinkos jau yra „federacija“, dar daugiau – jos taip suvienytos, kad mes, įvairių regionų vyriausybės, einame joms iš paskos“, – pareiškė Lietuvos prezidentė, ragindama reformuoti tarptautines institucijas.
Kartu ji pareiškė, kad Europos masto priemonės padėtų blokui padidinti koordinavimą.
Pasak D.Grybauskaitės, ateinančiais metais Europai reikės būti integruotai ne tik bendros prekių ir paslaugų rinkos atžvilgiu, bet taip pat ir energetikos infrastruktūros srityje.
„Mums nereikia keisti ES sutarties, kad būtų pasiektas politinis susitarimas dėl bendros energetikos politikos ar užsienio politikos. Tam reikia tik Tarybos ir vyriausybių sutarimo“, – pareiškė ji.
Pasak D. Grybauskaitės, ateinančiais metais Europai reikės būti integruotai ne tik bendros prekių ir paslaugų rinkos atžvilgiu, bet taip pat ir energetikos infrastruktūros srityje.
Pasak Lietuvos valstybės vadovės, krizės visada laikomos galimybėmis imtis pokyčių ir daryti pažangą. Tačiau dar neaišku, ar ES pasimokys iš šios krizės, pareiškė D. Grybauskaitė.
Lietuva vis dar tikisi įsivesti eurą 2014–2015 metais
Lietuva vis dar mano galinti įsivesti eurą 2014–2015 metais, interviu Europos naujienų portalui „EurActiv“ pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Anot jos, „viskas priklausys nuo to, kaip mes tvarkysimės“, taip pat nuo padėties užsienyje.
„Tai, kas nutinka už mūsų (Baltijos – BNS) šalių ribų, darys tiesioginį poveikį mūsų ekonomikai, nes esame labai atviri ir labai liberalūs, bet neapsaugoti“, – pareiškė D.Grybauskaitė.
„Kiekvienos iš Baltijos šalių padėtis skiriasi. Mums labai didelė problema yra deficitas, tačiau jis labai priklauso nuo atsigavimo. Kiekviena iš Baltijos valstybių sudaro maždaug 1 proc. Europos Sąjungos (ES) bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš tikrųjų mes nieko neįtakojame. Mes niekam nesukelsime pavojaus. Mes galime būti geri ar blogi pavyzdžiai, tačiau tik elgesio, o ne ekonominės įtakos atžvilgiu“, – teigė Lietuvos valstybės vadovė.
Paprašyta pakomentuoti Estijos planus įstoti į euro zoną ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel savaitgalio pareiškimą apie būtinybę panaikinti atotrūkį tarp stipriausių ir silpniausių Europos ūkių, D.Grybauskaitė pareiškė tikinti, kad A.Merkel tai pareiškė, neturėdama omenyje Estijos.
Pasak Lietuvos valstybės vadovės, „ji (A.Merkel – BNS) apskritai yra teisi, kad skirtumai tarp valstybių narių tebėra milžiniški. Tačiau yra struktūriniai fondai, kurie skirti šalims, ypač toms, kurios elgiasi atsakingai, pasivyti labiau išsivysčiusias nares. Šiuo atžvilgiu Estija yra geriausia mokinė“.
„Prieš krizę jų biudžetas buvo teigiamas. Po krizės jų deficitas nebuvo didesnis nei 2–3 procentai. Politinis elitas visada elgėsi atsakingai, niekada nebuvo klastojama statistika, rūpintasi, kad lėšos būtų naudojamos taupiai, žmonės palaikė visas per krizę priimtas ribojamąsias priemones... taigi šiuo atžvilgiu Estiją galima laikyti geriausiu valstybės narės, kuri sugebėjo per krizę atitikti visus Mastrichto kriterijus, pavyzdžiu“, – pareiškė D.Grybauskaitė.
Pasak Lietuvos prezidentės, „mano šalis ne visada elgėsi atsakingai. Ne visada. Estija šiuo atžvilgiu yra geras pavyzdys kiekvienam“.
