Buvusi šalies vadovė ragina Lietuvos valdžią pritarti vokiečių ir prancūzų siūlymui, kad naujas Atsigavimo fondas būtų finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis, susiejant jį su daugiamečiu ES biudžetu.
„Nauda yra geopolitinė ir strateginė. Krizė parodė, kad būtina toliau integruotis. Dabar pasiūlyta kryptis – gilesnė fiskalinė sąjunga, fiskalinė integracija. Jeigu to nepadarome, tada prasidės ES dezintegracija“, – BNS penktadienį sakė D.Grybauskaite.
Reikia imti šansą ir kurti tvirtą europinę ateitį, kur galime vieni kitiems labai rimtai padėti, nes ankstesnės pagalbos schemos buvo sudėtingos, menkos ir pavėluotos.
„Matome Pietų Europos šalių nusivylimą ES galimybėmis padėti krizės metu, likusios ir buvusios krizės pamokos, kai viena viena mažesnė šalis buvo palikta likimo valiai“, – pridūrė ji, greičiausiai minty turėdama Graikijos krizę.
„Arba einame pirmyn su fiskaline integracija, arba pradedame dezintegruotis. Reikia imti šansą ir kurti tvirtą europinę ateitį, kur galime vieni kitiems labai rimtai padėti, nes ankstesnės pagalbos schemos buvo sudėtingos, menkos ir pavėluotos“, – teigė D.Grybauskaitė.
Jos tvirtinimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių siūlomas mechanizmas sukels mažiau rizikų dėl finansinės drausmės nei Pietų europiečių siūlytos koronaobligacijos, nes išlaidos bus skirstomos pagal bendrai nustatytas taisykles, prižiūrint Europos Komisijai, o ne valstybių narių nuožiūra.
Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė A.Merkel šios savaitės pradžioje drauge pasiūlė įsteigti 500 mlrd. eurų fondą koronaviruso pandemijos paralyžiuotai ekonomikai gaivinti.
Pagal planą, lėšos šiam fondui bus pritraukiamos skolinantis rinkoje visos Europos Sąjungos vardu, o pinigų valstybėms narėms nereikės grąžinti. Iki šiol Vokietija daugelį metų priešinosi dotacijoms iš bendrai pasiskolintų lėšų.
D.Grybauskaitės teigimu, pakeisti poziciją Vokietiją paskatino nerimas dėl krizės Italijoje ir Ispanijoje poveikio jos ekonomikai, įtaką taip pat galėjo daryti tai, kad A.Merkel jau rengiasi baigti politinę karjerą, o antrąjį pusmetį vokiečiai perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.
„Vienoks ar kitoks pasiūlymas buvo neišvengiamas ir reikėjo priemonių gelbėti Europos ekonominę situaciją po pandemijos, nes buvo pažeistos kelios Pietų Europos šalys, darančios įtaką Vokietijos, Prancūzijos, visos euro zonos ekonominei situacijai“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
„Daug aplinkybių lėmė, kad Vokietija apsisprendė prisiimti didžiausią dalį skolos ant savo pečių, finansiškai apmokėti fiskalinės integracijos procesą. Jeigu to nebūtų įvykę, jokių rimtų instrumentų nebūtų atsiradę. Vokietija rodo europietišką požiūrį, prisiimdama didelę dalį finansinės naštos dėl visos Europos išėjimo iš pandemijos krizės“, – teigė ji.
D.Grybauskaitės teigimu, Lietuva turėtų paremti iniciatyvą, nes geopolitine prasme Lietuvai gilesnė integracija yra gyvybiškai svarbi, nors konkrečiose derybose ji turės ginti savo interesus ir kovoti dėl pinigų.
„Kritikuoti galima, bet tai yra Europos ateitis, nes be integracijos ji pradės byrėti. Lietuvos geopolitinis interesas – stipresnė ir labiau integruota Europa. Geriau būkime kartu su avangardu, kad galėtume daryti įtaką ir apsaugoti savo interesus, negu stovėti šone“, – teigė ji.
Iniciatyvoms remti pietų europiečius už bendrai pasiskolintas lėšas iki šiol griežčiausiai priešinosi taupiuoju ketvertu vadinamos šalys – Nyderlandai, Austrija, Danija ir Švedija. Jos kol kas sako, kad pritartų tik paskoloms, o ne dotacijoms, kurių nereikia grąžinti, ir ragina Pietų europiečius užtikrinti, kad viešieji finansai būtų valdomi atsakingiau.
Europos Komisija Atsigavimo fondo projektą žada paskelbti kitą savaitę kartu su atnaujintu 2021-2027 metų ES biudžetu.
