„Aš manau, kad kur bus Lietuva, priklausys nuo pačios Lietuvos, todėl kad mes patys sprendžiame, kokios Europos mes norime, kur norime būti ir su kuo norime būti. Ir aš įsitikinusi, kad Lietuva žino, kur ji nori būti – nori būti su priekyje esančiais, priekyje bėgančiais, nes mes bėgome nuo tam tikrų grėsmių, atbėgome, kur norėjome ir, manau, mūsų interesas – kurti Europos ateitį tokią, kokios mes norime“, – šeštadienį Romoje LRT televizijai sakė D.Grybauskaitė.
Ji pripažįsta, kad Bendrija susiduria su iššūkiais, tačiau mano, kad valstybės susitvarkys.
„Europa visada turėjo iššūkių, visada tvarkydavosi ir susitvarkys. Taip, jie yra kitokie, jie bus kitokie, jie sudėtingesni. Europos sudėtis irgi gali keistis istorijos laikotarpiu, vieni ateina, kiti – išeina, nes tai sąjunga, kuri buvo sukurta gera valia. Savo noru šalys stojo, jeigu toks poreikis yra, jos gali, aišku, ir išeiti. Tai nėra prievartinė karinė sąjunga“, – teigė prezidentė.
Anot jos, kalbų, kad Europos Sąjunga žlugs, buvo visada: „Aš manau, kad tokių kalbų mes galėjome girdėti prieš dešimt metų, prieš dvidešimt metų. Per šešiasdešimt metų tokių kalbų yra daug ir tai natūralu“.
Minėdami Europos Sąjungos šešiasdešimtmetį, Europos šalių vadovai šeštadienį Romoje pasirašo deklaraciją dėl bendrijos ateities. ES lyderiai Italijos sostinėje sieks demonstruoti pasiryžimą kurti bendrą ateitį, nepaisant ES užgriuvusių krizių bangos ir būsimų skyrybų su Britanija.
Susitikę tuose pačiuose Renesanso rūmuose, kur 1957 metų kovo 25 dieną šešios steigiančiosios valstybės pasirašė Romos sutartį, 27 lyderiai – be Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės – patvirtins ketinimų deklaraciją artimiausiam dešimtmečiui.
Jų ausyse skambės popiežiaus Pranciškaus žodžiai, kuriais jis susitikimo išvakarėse perspėjo, jog krizės krečiama Bendrija be naujos vizijos „rizikuoja numirti“.
Šiuo metu Europoje daug diskutuojama apie Vokietijos ir Prancūzijos siūlymus kurti „kelių greičių“ Europą, kur dalis šalių galėtų gilinti integraciją greičiau nei kitos tam tikrose srityse, pavyzdžiui, gynybos ar ekonomikos.
Romos deklaracijos tekstą diplomatai suderino dar šios savaitės pradžioje. Joje deklaruojamas pasiryžimas spręsti iššūkius, kuriuos kelia „regioniniai konfliktai, terorizmas, didėjantis migracijos spaudimas, protekcionizmas bei socialinė ir ekonominė nelygybė“.
Apklausų duomenimis, lietuvių pasitikėjimas ES ir jos institucijose yra vienas aukščiausių visoje bendrijoje. Stebėtojai lietuvių palankumą ES aiškina finansine parama, galimybe laisvai keliauti ir dirbti bei išaugusia Rusijos grėsme.
