„Referendumo įstatymo pakeitimai patikslina nuostatas dėl referendumo organizavimo procedūrų, agitacijos, balsų skaičiavimo, ilgina balsavimo laiką, nustato darbo užmokesčio mokėjimą balsavimo komisijų nariams.
Prezidentės pasirašytas įstatymas praplečia balsavimo vietų užsienyje skaičių – sudaromos galimybės balsuoti papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.
Įstatyme įtvirtinami griežtesni referendumo komisijos narių reputacijos reikalavimai – į komisiją galės būti siūlomas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis“, – rašoma prezidentūros svetainėje.
Naujos redakcijos Referendumo įstatymą parengė Seimo darbo grupė dėl referendumo dvigubai pilietybei įteisinti, anksčiau rašė BNS.
Organizuoti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo planuojama kartu su prezidento rinkimais, tai yra 2019-ųjų gegužės 12 ir 26 dienomis, tačiau Konstitucinis Teismas dar turi išaiškinti, ar referendumas gali vykti su dviejų savaičių pertrauka.
Tai teismas žada padaryti sausį.
Anksčiau prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė yra sakęs, kad prezidentė vetuos pataisas, jei Seimas sumažins referendumo kartelę šiuo metu didesnę apsaugą turinčiam Konstitucijos pirmajam skirsniui, tačiau veto neprireikė – Seimas tokį siūlymą atmetė.
Sprendimą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį, Seimas priėmė spalį.
Piliečiams privalomajame referendume, jei jis įvyks, bus teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai bus nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.
