Taline su kitų Baltijos šalių lyderiais ir Jungtinių Valstijų viceprezidentu Mike'u Pence'u susitikusi šalies vadovė teigė, kad sankcijos sumažins galimybę Maskvai energetinius išteklius naudoti kaip politinio spaudimo priemonę.
„Aš tikiuosi, kad prezidentas Donaldas Trumpas palaikys sprendimą įvesti sankcijas Kremliaus politikai, kuri naudoja energetikos politiką kaip (spaudimo) priemonę“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad iki Lietuvai pradėjus eksploatuoti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ji už dujas mokėjo maždaug 40 proc. daugiau, nes Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ buvo vienintelis šalies dujų tiekėjas.
JAV prezidentas D.Trumpas dar turi pasirašyti šalies įstatymų leidėjų priimtas pataisas, kuriomis siekiama nubausti Kremlių už kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir Ukrainos Krymo regiono aneksiją.
Projektas numato sankcijas įmonėms, kurios dirba su Rusijos eksporto dujotiekiais. Stebėtojų teigimu, įstatymu JAV taip pat gali siekti sustiprinti savo dujų eksporto įtaką.
Lietuvos prezidentės pozicija kertasi su Briuselio pareigūnų nerimu, kad naujos sankcijos gali pakenkti Europos Sąjungos (ES) šalyse esančių įmonių kartu su Rusija vystomiems energetikos projektams, tarp kurių yra dujotiekis „Nord Stream 2“.
Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad šis dujotiekis sustiprins ES priklausomybę nuo dujų įmonės „Gazprom“. Ši jau tiekia apie trečdalį dujų Europai.
Dujotiekis taip pat sumažintų Ukrainos kaip tranzito šalies svarbą, o tai suduotų smūgį provakarietiškai vyriausybei, susiduriančiai su kariniu ir ekonominiu Maskvos spaudimu. Birželį viešėdama Ukrainai D.Grybauskaitė pažadėjo padėti blokuoti projektą.
„Nord Stream 2“ projekto rėmėjai sako, kad jis leis atpiginti dujas.
Per „Zapad“ dislokuos daugiau pajėgumų
D.Grybauskaitė teigė, kad Lietuva ne tik girdi, bet ir gyvai mato JAV įsipareigojimų Baltijos šalių gynybai vykdymą.
„Mes matome, o ne tik girdime, kaip JAV galingai sugrįžta ginti savo NATO sąjungininkų“, – sakė šalies vadovė.
Pirmadienį paskelbtame interviu LRT radijui prezidentė tvirtino, kad Rusijos ir Baltarusijos rengiamų karinių pratybų „Zapad“ metu rudens pradžioje Jungtinės Valstijos dvigubai padidins oro policijos naikintuvų skaičių Lietuvoje.
Paprastai NATO oro policijos misija vykdoma Lietuvoje ir Estijoje dislokuojant po keturis naikintuvus.
D.Grybauskaitė sakė, kad „Zapad“ metu Baltijos jūros regione taip pat bus dislokuota daugiau JAV karių ir technikos.
Lietuvos pareigūnai kol kas išsamiau nekomentavo, kokius pajėgumus per pratybas sąjungininkai perkels į Baltijos šalis ir Lenkiją.
Amerikiečiai jau anksčiau Lietuvoje yra dislokavę daugiau oro policijos naikintuvų, nei įprasta. Tai įvyko 2014 metų pavasarį, Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį.
Nuo tada JAV kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokavo po kuopą karių, o šiemet ėmėsi vadovauti Lenkijoje suformuotam NATO batalionui. Tokie vienetai sukurti ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, jiems vadovauja kitos valstybės.
Rytų Europos šalyse buvo kilęs nerimas, kai Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija ir menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“.
Tačiau diplomatai taip pat atkreipia dėmesį, kad naujosios administracijos pareigūnų vizitai į regioną pastaruoju metu tapo ypač dažni. Gegužę Lietuvoje viešėjo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, balandį Estijoje lankėsi Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas.
Estijoje pirmadienį viešintis viceprezidentas M.Pence'as pareiškė, kad JAV visada palaikys Baltijos šalis.
„Prezidentas pasiuntė mane, kad pasakyčiau: mes esame su jumis. Palaikome Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones bei valstybes. Ir visada palaikysime“, – pabrėžė jis.
