„Pasaulinis susitarimas, kuris įpareigotų visas valstybes vykdyti ambicingus įsipareigojimus kovojant su klimato kaita, yra naudingas Lietuvai, nes didina energetinį saugumą ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo“, – pranešime spaudai teigė D.Grybauskaitė.
Toks susitarimas taip pat skatintų verslą ir pramonę investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius, energijos efektyvumą ir inovatyvias žaliąsias technologijas, pridūrė šalies vadovė.
Pasak jos, jeigu laiku nebus imtasi veiksmingų ir globalių priemonių klimato kaitai pažaboti, pasekmės gali būti katastrofiškos visoms pasaulio valstybėms – dėl šiltėjančio klimato plečiasi dykumų plotai, mažėja dirbamos žemės, mažėja vandens ir kitų išteklių, o tai skatina karinius konfliktus ir didėjančią migraciją.
Šalies vadovės teigimu, kovodama su atmosferos tarša, Lietuva padarė didžiulę pažangą ir yra pasirengusi prisijungti prie Europos Sąjungos tikslo iki 2030 metų 40 procentų sumažinti į orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Lietuva sėkmingai įrodė, kad darni valstybės raida gali vykti tausojant gamtą. Per 25 nepriklausomybės metus net 56 proc. sumažinome atmosferos taršą, 23 proc. visos šalies energijos pasigaminame iš atsinaujinančių šaltinių, o mūsų ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo trečdaliu“, – sakė D.Grybauskaitė.
Paryžiuje maždaug pusantro šimto valstybių vadovų derėjosi dėl įsipareigojimų po 2020 metų, siekiant, kad iki amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip dviem laipsniais.
Klimato kaitos konferencija numatyta iki gruodžio 10 dienos.
