„Pasitiksime jus atviromis rankomis ir su šypsena veiduose, nes jaučiamės draugais tiek istoriškai, tiek dabar“, – žurnalistams Charkove sakė D.Grybauskaitė po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
Anot Lietuvos prezidentės, ukrainiečiai per paskutinius dvejus – trejus metus padarė didesnę pažangą nei per du nepriklausomybės dešimtmečius iki tol.
Antras pagal dydį Ukrainos miestas Lietuvos ir Ukrainos prezidentus pasitiko pasipuošęs mėlynai geltonomis Ukrainos ir ES vėliavomis virš pagrindinių gatvių bei kai kurių valdžios pastatų.
Po ilgų atidėliojimų bevizis režimas į 30 Europos šalių įsigalioja sekmadienį. Ukrainiečiai tai laiko svarbia pergale eurointegracijos kelyje, tačiau džiaugsmą temdo nerimas dėl valdžios korupcijos ir nesilpstančio karo rytuose.
Derybos dėl sienų atvėrimo privertė ukrainiečius įgyvendinti dalį reformų, pavyzdžiui, įdiegti pažangią elektroninio deklaravimo sistemą.
Bet kai kurie stebėtojai nerimauja, kad artėjantys 2019 metų prezidento ir parlamento rinkimai gali atvėsinti valdžios norą imtis kitų ryžtingų permainų teisėsaugos ar viešojo administravimo srityse.
Buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius sako, kad Ukrainoje mėgiami Lietuvos politikai turėtų ne tik palaikyti valdžią, bet ir reikalauti iš politinio elito aktyvesnių priemonių kovoti su korupcija.
D.Grybauskaitė penktadienį pabrėžė, kad Ukraina privalo tęsti reformas, siekdama priartėti prie ES ir NATO.
„Tik demokratinės, teisinės valstybės principus ir žmogaus teises gerbiančios šalys gali siekti narystės“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė ir pridūrė, jog reformos pasitarnaus Ukrainos žmonių gerovei.
„Procesas siekiant narystės yra auksinis amžius, nes tapus nare sumažėja ir spaudimas, ir pažangos tempas. Išnaudokite šį laiką, o mes visuomet būsime su jumis“, – ragino D.Grybauskaitė.
Situacija rytuose blogėja
Pasak Lietuvos diplomatų, tai pirmasis ES valstybės vadovo vizitas rytų Ukrainoje po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo regioną, o rytines teritorijas užėmė Maskvos remiami separatistai.
Saugumo situaciją fronte D.Grybauskaitė penktadienį aptaria ne tik su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, bet ir kariais, kurie dėl sužeidimų fronte buvo gydyti Lietuvoje.
40 kilometrų nuo Rusijos sienos esančiame Charkove 2014 metų pavasarį vyko neramumai, prorusiški veikėjai buvo užėmę administracijos pastatą, bet netrukus buvo išstumti.
Gretimuose Donecko ir Luhansko regionuose situacija išlieka labai įtempta. Ukraina šiemet jau neteko šimto karių, o tarptautiniai stebėtojai fiksuoja dvigubai išaugusį civilių aukų skaičių. Oficialiais duomenimis, šiemet žuvo 45 gyventojai, per 200 sužeista. Iš viso karas nusinešė per 10 tūkst. gyvybių.
Pusės kaltina viena kitą nevykdant paliaubų susitarimų, pagal kuriuos nuo fronto linijos turi būti atitraukta sunkioji ginkluotė, Rusija ir jos remiamos pajėgos turi perduoti ukrainiečiams sienos kontrolę, o Kijevas – suteikti ypatingą statusą separatistinėms teritorijoms.
Vakarai teigia, kad pagrindinė atsakomybė tenka Rusijai, ir žada taikyti jai sankcijas, kol Minsko susitarimai nebus įgyvendinti, tačiau pastaruoju metu neaiškumo įnešė JAV prezidento Donaldo Trumpo užuominos apie galimas tiesiogines derybas su Maskva, sako diplomatai.
P.Porošenka penktadienį sakė, kad Rusija nuolat tiekia artileriją ir tankus į Kijevo nekontroliuojamą zoną, o pastaruoju metu padėtį pablogino Rusijos sprendimas pripažinti separatistų valdžios išduodamus pasus ir reikalavimas naudoti rusiškus rublius.
Abu prezidentai spaudos konferencijoje tikino neabejojantys, kad naujoji JAV administracija kartu su ES tęs spaudimą Maskvai.
„Nematau jokio pavojaus sankcijų politikai, turime aiškią žinią iš JAV, kad jie stiprins sankcijas Rusijai, jei ji neįgyvendins susitarimo“, – kalbėjo P.Porošenka.
Ukrainoje nuolat tarnauja apie 50 Lietuvos karinių instruktorių, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas. Lietuvoje medicinos pagalba suteikta 150 Ukrainos karių, Lietuvos kariuomenė Ukrainai perdavė šaudmenų ir nenaudojamų automatinių ginklų dalių.
D.Grybauskaitė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad paramą ukrainiečiams teikia ir nevyriausybinės organizacijos. Kaip simbolį, žurnalistų akivaizdoje skambant Ukrainos delegacijos plojimams, ji įteikė periskopą iš nevyriausybininkų surinkto siuntinio. Periskopas yra optinis prietaisas stebėti aplinką iš slėptuvės.
„Parama Ukrainai ateina iš mūsų širdies. Ne aš įsakinėju žmonėms, tai žmonės mums nurodo teikti pagalbą Ukrainai“, – sakė D.Grybauskaitė.
