„Mes nusprendėme nedelsiant suteikti karinę paramą amunicijos forma, padidinsime karinių instruktorių ir kibernetinio saugumo instruktorių kiekį, mes apsisprendėme dėl papildomos humanitarinės pagalbos“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka sakė D.Grybauskaitė.
„Mes žinome, kad didelėms šalims, tarptautinėms organizacijoms pajudėti ir apsispręsti sunku, bet tai galime padaryti mes“, – pridūrė ji.
Lietuva jau anksčiau yra perdavusi Ukrainai šovinių, kai kurių ginklų ir ginkluotės elementų. Pirmą kartą tokia siunta Ukrainą pasiekė 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus rytinėje šalies dalyje.
Krašto apsaugos ministerija penktadienį registravo Vyriausybės nutarimo projektą dėl daugiau nei milijono „Kalašnikov“ automatams tinkamų šaudmenų perdavimo Ukrainai. Jų vertė siekia beveik 256 tūkst. eurų.
Šiuo metu Ukrainoje vietos pajėgas apmoko kiek daugiau nei 20 instruktorių. Seimo mandatas leidžia į Ukrainą išsiųsti iki 60 karių.
Prezidentė pažadėjo Kijevui karinę paramą praėjus maždaug pusantros savaitės po incidento Kerčės sąsiauryje netoli Krymo, kur rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus.
Ukrainiečiai sako, kad Rusija pradėjo naują agresijos etapą, o Maskva tvirtina, kad Ukrainos laivai neteisėtai įplaukė į jos teritorinius vandenis.
Dėl incidento Kerčėje Lietuva ketina įtraukti 20 Rusijos piliečių į „juodąjį“ sąrašą, kuriems draudžiama atvykti į šalį ar vystyti čia veiklą.
Sankcijomis žadama bausti asmenis, kurie „tiesiogiai dalyvavo vykdant agresijos aktą prieš Ukrainos karinius laivus“, taip pat Rusijos karinės vadovybės atstovus.
„Kartais nėra lengva būti pirmam su sankcijomis ar jus palaikyti. Kartais reikia būti pasirengus mokėti už tai net asmeninę kainą. Patyrėme tiesioginių Rusijos išpuolių, (...) bet tikėjomės tokios reakcijos“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
„Žinome, kad atviras žodis pasaulyje yra net svarbiau nei kariuomenė, drąsa ginti ir pasakyti agresoriui, kad tu esi agresorius (...) yra svarbiau nei bet kokios sankcijos“, – teigė ji.
Prezidentė tvirtino, kad papildomų sankcijų ES lygiu klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančiame Bendrijos šalių vadovų susitikime, kur bus sprendžiama dėl 2014 metais Maskvai įvestų sankcijų pratęsimo.
„Dėl naujų sankcijų visų šalių narių vardu nieko garantuoti negaliu“, – sakė šalies vadovė.
Ukrainos prezidentas tvirtino, jog išpuoliu Kerčėje Rusija bandė išprovokuoti ukrainiečius, kad galėtų pradėti didelę sausumos operaciją.
„Rusija nepateikė jokio priimtino paaiškinimo, kodėl taip daro – nei Rusijos karinio laivyno vadovybės, nei Rusijos prezidento lygiu per Didžiojo dvidešimtuko susitikimą“, – teigė P.Porošenka.
„Tai reiškia, kad Rusija neturi, kaip pasiaiškinti“, – pridūrė jis ir paragino tarptautinę bendruomenę plėsti sankcijas Maskvai.
D.Grybauskaitė sakė, kad Lietuva palaikys Ukrainos prašymą NATO atsiųsti daugiau laivų į Azovo ir Juodąją jūras.
Jos vizito metu Lietuva ir Ukraina pasirašė kelias susitarimus. Tarp jų – sutartis dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje.
Politikai tikisi, kad augant darbo imigracijai į Lietuvą iš Ukrainos susitarimas leis efektyviau kovoti su nelegaliu darbu, išnaudojimu ir užtikrinti Lietuvoje dirbančių ukrainiečių socialines garantijas.
