D.Grybauskaitės ir E.Masiulio bičiulystė: kodėl žinios apie „MG Baltic“ įtaką neišardė jų santykių?

Praėjusią savaitę dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino D.Grybauskaitės ir E.Masiulio susirašinėjimus (2014–2016 m. laikotarpiu), kuriuose aptariami kandidatai į generalinius prokurorus, prezidentė esą išreiškia pasipiktinimą „nesąmones“ apie Evaldą Pašilį kalbančio LNK žurnalisto Tomo Dapkaus elgesiu ir prašo dėl to „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, kad šis „patrauktų savo skaliką“. Laiškuose prezidentė su E.Masiulio esą aptarinėja liberalų paramą jai 2014 m. prezidento rinkimuose.

Pati D.Grybauskaitė teigė negalinti patvirtinti laiškų autentiškumo, bet pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą (LNK žurnalistas T.Dapkus laiškuose prezidentės pavadintas „skaliku“), tačiau atmetė versiją, jog per E.Masiulį prokuroro kandidatūras derino su koncernu „MG Baltic“.

Šią savaitę į žiniasklaidos rankas pateko VSD pažyma, kurioje atskleidžiama, kaip koncernas „MG Baltic“ 2006–2017 m. laikotarpiu bandė sau naudinga linkme paveikti politikus, jų priimamus sprendimus, šalies institucijas. Šiame dokumente galimai Liberalų sąjūdis įvardijamas kaip pilnai koncerno vadovų kontroliuojama partija, kuri padėjo „MG Baltic“ tapti įtakingiausia Lietuvos verslo grupe.

VSD raštas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dėl „MG Baltic“

+14

D.Grybauskaitė savo ruožtu tvirtino, kad apie „MG Baltic“ įtakos voratinklį jai buvo žinoma ir seniau, taigi, ir šio koncerno ryšiai su politikais prezidentei nėra naujiena.

Nugalėjo noras turėti daugiau sąjungininkų

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius teigė tikintis, kad D.Grybauskaitė, bendraudama su E.Masiuliu, turėjo žinoti, jog bendrauja su, VSD vertinimu, „MG Baltic“ galimai visiškai kontroliuojamos politinės partijos lyderiu. Tiesa, politologas svarstė, kad specialiųjų tarnybų renkama informacija šalies vadovę galėjo pasiekti tam tikromis porcijomis.

„Nenoriu pasakyti, kad visoje šitoje istorijoje prezidentė yra šventoji. Jokiu būdu. Bet ji ir nėra pati didžiausia nusikaltėlė ar labiausiai prasižengusi“, – komentavo A.Krupavičius.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Algis Krupavičius

Politologo įsitikinimu, šalies vadovė, bendraudama su verslininkų įtakoje galimai esančiu politiku, tiesiog turėjo asmeninių interesų, susijusių su siekiu laimėti 2014 m. prezidento rinkimus.

„Prezidentei, ypač ruošiantis antriems rinkimams 2014 metais, reikėjo partijų paramos. Nėra didelė paslaptis, kad ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai dirbo prezidentei, dirbo ir Liberalų sąjūdis.

Rėmimas rinkimuose reiškia, kad reikia sukaupti finansus, reikia vykdyti agitaciją ir prezidentė buvo suinteresuota, kad ji turėtų pagrindinių centro dešinės partijų paramą, kad jų rinkėjas ateitų ir balsuotų už ją. Turime labai aiškų interesą, kodėl reikia tą bambagyslę su liberalais ir kitomis partijomis išlaikyti“, – dėstė profesorius.

Nenorėjo trečio antausio

Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas, paklaustas, kodėl D.Grybauskaitė, nors ir žinodama apie „MG Baltic“ įtaką Liberalų sąjūdžiui, galėjo artimai bendrauti su tuometinių liberalų vadovu E. Masiuliu, patikino, kad Lietuvos prezidentas, atsižvelgiant į Konstituciją, yra gana vienišas veikėjas, neturintis tvirto politinio užnugario. Dėl to, pasak politologo, D.Grybauskaitė, ieškodama galios šaltinių, kurie padėtų įgyvendinti jos iniciatyvas, tąkart nusižiūrėjo liberalus.

Tiesa, kaip pastebėjo V.Dumbliauskas, D.Grybauskaitė, žinodama „MG Baltic“ įtaką E.Masiuliui, galėjo žaisti tam tikrą žaidimą.

„Prezidentė privalėjo ieškoti paramos, o tuo metu liberalai buvo antra opozicinė partija, gana reikšminga, jos reitingai augo, liberalai buvo pralenkę konservatorius ir jau buvo kalbama, kad E.Masiulis gali būti ministras pirmininkas.

Kortomis žaidžiant, negali visų kortų rodyti, nes praloši. E.Masiulio įklimpimas į santykius su „MG Baltic“ buvo tam tikras koziris D.Grybauskaitės rankose tolimesniam žaidime, nes, kiek galima buvo suprasti, ji norėjo 2016 metais valdančiąja partija taptų Tėvynės sąjunga“, – LRT.lt teigė politologas ir pridūrė, kad šalies vadovė vis dėlto greičiausiai nesitikėjo, kad 2016 m. triumfuos „valstiečiai“.

Kodėl D.Grybauskaitei reikėjo liberalų paramos? V.Dumbliauskas atkreipė dėmesį į 2015 m., kai Seimas atmetė net dvi šalies vadovės teiktas kandidatūras į generalinio prokuroro poziciją, taigi, jai reikėjo stengtis užsitikrinti kuo daugiau balsų, kad nepatirtų trečio fiasko. Taigi, anot politologo, E.Masiulis galėjo tapti tam tikru įrankiu šalies vadovės rankose.

Vytautas Dumbliauskas

„D.Grybauskaitė matė, kad jis skęsta, bet jam nieko nesakė, o tiesiog jo naudojosi. Aišku, čia yra politika: tu man šiuo metu reikalingas, aš tavimi naudojuosi, bet, kai būsi nereikalingas, tu sėsi į kalėjimą. Politika yra bjaurus dalykas. Aišku, ji elgėsi ciniškai, bet aš ją visiškai suprantu. Būtų net keista, jeigu ji būtų E. Masiulį įspėjusi (apie specialiųjų tarnybų renkamą informacija dėl „MG Baltic“ – LRT.lt). Prezidentė leido jam skęsti.

Priminsiu W.Churchillio mintį, kad politikoje nėra nei amžinų draugų, nei amžinų priešų, o yra tik amžini interesai. D.Grybauskaitės interesas buvo negauti trečio antausio (dėl kandidato į generalinius prokurorus – LRT.lt) ir ji ieškojo sąjungininkų. E.Masiulis tuo metu buvo reikalingas, o vėliau ramiai leido jį areštuoti“, – komentavo V.Dumbliauskas.

Priminė kovotojos su oligarchais vaidmenį

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius pritarė kolegų politologų pastebėjimams, kad D.Grybauskaitė galėjo tiesiog naudotis E.Masiulio ir liberalų kariauna, siekdama, kad jos iniciatyvos parlamente turėtų didesnę paramą.

Vis dėlto K.Girnių nustebino kitas D.Grybauskaitės elgesio aspektas. Jis priminė, kad paviešintoje VSD pažymoje skelbiama apie „MG Baltic“ valdomos statybos įmonės „Mitnija“ sėkmę Susisiekimo ministerijos, kuriai vadovavo ir E.Masiulis, viešuosiuose konkursuose.

Anot politologo, keista, kad kovą su oligarchais viešai deklaravusi D.Grybauskaitė, jei žinojo specialiųjų tarnybų informaciją apie „Mitnijos“ laimimus konkursus, pati esą nesiėmė aktyvių veiksmų.

„Mane stebina, kad ta, kuri kovojo prieš oligarchus, šiuo atveju liko pasyvi. Prezidentė juk gali premjerui pasakyti, gali iškviesti E.Masiulį ir pasakyti tarp keturių akių: „mes žinome, ką jūs darote“. Galima nutekinti informaciją spaudai – „žiūrėkite į šiuos dalykus“, Viešųjų pirkimų tarnybai – „stebėkite, kažkas netvarkoje, „Mitnija“ viską laimi“. Tas pasyvumas yra nesuprantamas, ypač prezidentės, kuri didžiuojasi savo ryžtingumu“, – LRT.lt kalbėjo K.Girnius.