„Laiko lieka vis mažiau iki gegužės 12 dienos. Reikia visiems dabar susitelkti Lietuvoje, visoms valdžioms, visiems partijų lyderiams ir net Bažnyčios atstovams ir kviesti tautiečius vienytis bei spręsti pilietybės išsaugojimo klausimą“, – ketvirtadienį po susitikimo su parlamento vadovu Viktoru Pranckiečiu sakė D.Henke.
„Trūksta aiškinamosios kampanijos, ką reiškia žmogui, atėjusiam gegužės 12 dieną, kai padės kryžiuką, ką reiškia ta formuluotė, ką mes keisime, ką reiškia būtent nesusipratimai dėl pensijų, socialinio draudimo. Daug yra atvirų klausimų, apie kuriuos turėjome pradėti kalbėti jau vakar ir pasakoti žmonėms, kad nebūtų nesusipratimų“, – pabrėžė ji.
PLB vadovė apgailestavo, kad pagal dabar galiojančius įstatymus jų organizacija neturi teisės vykdyti referendumo viešinimo kampanijos, nes nėra referendumo iniciatorė.
Parlamente po svarstymo yra pritarta „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pataisoms, kad ir piliečių grupės, ir partijos, ir nevyriausybinės organizacijos galėtų registruotis referendumo šalininkais.
Jie su referendumo iniciatoriais ir oponentais galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti agitacijoje, gauti nacionalinio transliuotojo eterio, rinkti lėšų kampanijai ir pan.
Tačiau kad projektas būtų priimtas, parlamente turi būti balsuojama dar kartą.
D.Henke akcentavo, kad norint leisti daliai užsienyje gyvenančių asmenų išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgyjant kitos šalies pasą, būtina per referendumą surinkti 1,3 mln. balsų „už“.
Anot PLB vadovės, dėl to kiekviena diena yra svarbi.
Ji vylėsi, kad Konstitucinis Teismas kuo greičiau pateiks savo išaiškinimą dėl referendumo organizavimo.
Teismas šiuo metu svarsto, ar referendumo organizavimas dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo sprendimu referendumas vyktų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną su numatomu prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju turu.
Piliečiams privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas."
Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.
Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.
