D.Kepenis šiuo metu rengia Sveikatos stiprinimo politikos gaires, kurias siūlys parlamentarams patvirtinti Seimo nutarimu.
Nors dokumentas dar tik rengiamas, „valstietis“ leido 15min susipažinti su ne galutine projekto redakcija.
33 puslapių gairėse gausu nuogąstavimų dėl prastėjančios lietuvių sveikatos būklės ir pasiūlymų, kaip visa tai galima būtų pakeisti.
Siūlo vystyti liaudies ir papročių mediciną
Vienas iš pasiūlymų – įteisinti papildomosios ir alternatyviosios medicinos sričių veiklas ir profesijas, sukuriant šiems specialistams lygiavertes sąlygas integruotis į sveikatos sistemą.
Šalia šiuolaikinio medicininio gydymo būtina taikyti tradicinės alternatyvios – liaudies, papročių medicinos priemones.
„Būtina keisti medikų požiūrį į gydymą, nes stokojama visuminio (holistinio) požiūrio į sergantį žmogų, nesigilinama į jo gyvensenos ypatumus. Medikų rengimo programose stokojama sveikos gyvensenos medicinos pagrindų (...) Atsižvelgiantį į PSO rekomendacijas siekiant suvaldyti lėtinių neinfekcinių ligų pandemiją šalia šiuolaikinio medicininio gydymo būtina taikyti tradicinės alternatyvios – liaudies, papročių medicinos priemones. Sveikatos specialistų kvalifikacijos sistema neatitinka realios situacijos poreikių“, – konstatuoja D.Kepenis.
Kenkia ir naujausios technologijos
Pavojų, anot parlamentaro, kelia ne tik nesveikas maistas ar judėjimo stoka.
Gairėse pažymima, kad didelį pavojų sveikatai kelia modernėjanti kasdienė aplinka ir naujos technologijos, sukeliančios triukšmą, vibraciją, skleidžiančios elektromagnetinę ir ultravioletinę spinduliuotę, kurios į aplinką išskiria įvairias nuodingas medžiagas.
„Ieškoti technologijų, kurios mažintų darbe (buityje) naudojamų daiktų spinduliuotę. Siekti, kad patys gyventojai ribotų mobiliųjų telefonų naudojimą vaikams ir jaunimui, pasirūpintų apsauginėmis priemonėmis“, – pasiūlymus vardija parlamentaras.
Besirūpinantiems sveikata siūlo mokėti pinigus
D.Kepenis siūlo įteisinti Asmens sveikatos pasą, kurio tikslas, kaip aiškinama dokumente – sveikas žmogus.
Šiame pase būtų kaupiama informacija apie žmogaus sveikatą, fiksuojami apsilankymai pas gydytojus, vedama gydymui skiriamų lėšų apskaita.
„Skatinti gyventojus reguliariai atlikti savo fizinės ir emocinės sveikatos patikrą, nustatyti fizinį pajėgumą (jo dinamiką) bei psichoemocinį stabilumą. (…) Nepanaudotas asmens gydymui lėšas (dalį) skirti jas premijavimui tų, kurie stiprina savo sveikatą, rūpinasi savo sveikata“, – rašoma dokumente.
Premijavimą D.Kepenis siūlo įteisinti ir privačiose bendrovėse.
Gairėse nurodoma, kad turėtų būti sukurtos sąlygos, leidžiančios darbuotojams stiprinti sveikatą darbo vietose, darbo metu.
„Siūlyti darbdaviams parengti sveikai gyvenančių, žalingų įpročių neturinčių darbuotojų skatinimo sistemą: papildomos atostogos, premijos, sutrumpintos darbo dienos ir pan.“, – teigiama gairėse.
Jose taip pat siūloma apdovanoti darbuotojus už nesirgimą – jiems skirti didesnę algą ir vienkartines premijas, kitaip skatinti.
Kaip gi be draudimų?
Gairėse D.Kepenis viena iš grėsmių sveikatai laiko importuojamus prastos kokybės maisto produktus iš užsienio.
Jis konstatuoja, kad dažnai prastus produktus pirkėjai pasirenka dėl mažesnės kainos.
Parlamentaras įsitikinęs, kad būtina keisti maisto produktų sudėtį, mažinant riebalų, cukraus ir druskos kiekius.
Taip pat jis siūlo drausti naudoti produktus, kuriuose yra pramoniniu būdu pagaminti transriebalai.
Taip pat parlamentaras siūlo drausti vaikų sveikatai žalingų maisto produktų reklamą.
Žiniasklaida – pasakojimams apie sveikatą ir pozityvioms naujienoms
Žiniasklaidą Seimo narys siūlo pasitelkti visuomenę mokant sveikos gyvensenos.
Žiniasklaida turėtų aktyviau populiarinti palankių produktų pasirinkimą, „raginti gyventojus prisidėti prie maisto produktų vartojimo mažinimo, bet ne atvirkščiai – kviečiant pirkti, valgyti ir skatinti masinį vartojimą sveikatai nenaudingų, kenksmingų produktų – traškučių, saldumynų, gėrimų ir pan.“
D.Kepenis mano, kad reikia netransliuoti prekybos centrų reklamos apie atpigintus, nukainuotus maisto produktus, kurių sudėtis, kokybė – vartotojams, ypač vaikams, nėra priimtina.
Žiniasklaidą D.Kepenis siūlo pasitelkti ir gerinant emocinę lietuvių sveikatą.
Gairėse jis siūlo siekti, kad būtų viešinama pozityvi, konstruktyvi informacija verslo/ekonomikos, kultūros, mokslo temomis, akcentuojama sveikatos/sporto nauda ir pasiekimai, taip pat Lietuvos atstovų pasiekimai Europoje bei pasaulyje, stiprinant Lietuvos gyventojų pilietinę savigarbą, teigiamą savęs vertinimą bei psichologinį tapatumą, kurie yra svarbūs psichinei sveikatai ir psichologinei gerovei.
Mokykloms – vienas žaliavų sąrašas
D.Kepenis mano, kad sveikatos lietuviams pridėtų tai, jei maisto pramonė būtų paskatinta ieškoti būdų, kaip gaminti tam tikroms tikslinėms gyventojų grupėms skirtus produktus, juos diferencijuojant: vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus gyventojams, skirtingų biologinių konstitucinių tipų žmonėms.
Tarp siūlymų – įteisinti vieningą ir privalomą sveikatai palankų maitinimą mokyklose, konkretų žaliavų sąrašą ir technines specifikacijas su atitinkamais maisto saugos ir kokybės bei sveikatai palankumo reikalavimais, sveikatai palankios vaikų mitybos valgiaraštį.
Parlamentaras norėtų, kad būtų pavesta Sveikatos apsaugos ministerijai teikti vieningą poziciją dėl tam tikrų maisto produktų naudingumo sveikatai vertinimo (pvz., liesi pieno produktai, margarinas, sviestas 82 proc. riebumo) bei žalos sveikatai vertinimo (pvz. perdirbti raudonos mėsos produktai).
Pamokos – lauke, sportas – privalomas
Gairėse nurodoma, kad reikia siekti, jog ne mažiau kaip pusė arba trečdalis – dar nenuspręsta, kiek, užsiėmimų, pamokų ar pratybų vyktų gryname ore.
Kolegijų, universitetų studentams siūlomos 3 savaitinės akademinės judėjimo valandos per savaitę, įvertintos 2 kreditais, pirmame kurse – privalomi, vyresniuose kursuose – fakultatyvas ta pačia apimtimi.
D.Kepenis siūlo nuolat stebėti jaunų žmonių fizinį pajėgumą ir sveikatą, užtikrinant, kad mokinių, studentų fiziniai gebėjimai ir pažanga būtų vertinami per mokslo metus ne mažiau kaip 2 kartus – rudenį ir pavasarį.
„Rekonstruoti (ar statyti) baseinus, vasarą (ir žiemą) įrengiant tokius „baseinus“ vandens telkiniuose, kad kuo daugiau mokyklinio amžiaus vaikų būtų išmokomi plaukti, grūdintųsi, stiprintų sveikatą“, – pasiūlymus vardija Seimo narys, kuris garsus žiemos maudynėmis šaltame vandenyje.
Jis siūlo įkurti duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie vaikų psichologinę gerovę, asmenybinius, raidos ir psichinės sveikatos ypatumus, nuolat sekti studentų psichologinę būklę.
Verslas turėtų prisidėti pinigais
Dokumente teigiama, kad sveikatos stiprinimo politika turėtų būti įgyvendinama ir vadovaujantis atsakomybės pasidalijimo principu. Šis principas, anot dokumento projekto, reikia, kad išlaidos sveikatai tektų ne tik valstybės institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, darbdaviams, ir .t.t, bet galiotų ir asmeninė atsakomybė – visiems šalies gyventojams, atsakingiems ne tik už savo asmeninį sveiką gyvenimo būdą visą gyvenimą, bet ir už savo vaikų (įvaikių) sveiką gyvenseną.
Kaip būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės, dokumente D.Kepenis nepatikslina.
Dokumente išreiškiamas noras kad gamintojai, perdirbėjai, teršėjai atlygintų už gyventojų sveikatai ir aplinkai jų daromą žalą.
Anot gairių, per dvidešimt metų sveikatos apsaugos sistemai skiriamos lėšos išaugo nuo 0,4 mlrd. eurų (1997 m.), iki 2,5 mlrd. eurų (2017 m.), didžioji valstybės biudžeto lėšų dalis skiriama gydymui, medicininėms priemonėms ir farmacijai, o gyventojų sveikatai stiprinti – tik apie 5 proc.
Todėl D.Kepenis siūlo biudžete išskirti asignavimus gyventojų sveikatos stiprinimui – fiziniam aktyvumui, sveikai ir subalansuotai mitybai, streso mažinimui, psichoemocinio stabilumo užtikrinimui, žalingų įpročių prevencijai ir t.t.
Anot D.Kepenio, neobjektyvi mokesčių sistema mažina galimybes padidinti valstybės išlaidas sveikatos stiprinimui, turizmui ir sportui, greta šio punkto prirašyta pastaba, kad derėtų užsiminti apie verslo dalyvavimą finansuojant šias sritis: „Kaip ir kiek jie turėtų prisidėti arba konstatuoti, kad prisideda per mažai.“
15min paminėjo tik nedidelę dalį D.Kepenio siūlymų, nes jo rengiamas dokumentas yra didelės apimties.
Kalbėdamas su 15min parlamentaras pabrėžė, kad dokumentas nėra baigtas rengti, jį dar reikėtų tikslinti ir tvarkyti.
Tačiau jis pabrėžė, kad parama jo iniciatyvai „valstiečių“ gretose yra: „Be abejo, palaikymas bus, čia mano kelių metų darbo rezultatas.“
Anot Seimo nario, jis siekė pamatyti visumą, nes dabar sveikatos sritimi rūpinasi daug institucijų, informacija yra išbarstyta ir neaiški.
„Todėl yra tikslas susisteminti visus iki šiol leistus dokumentus – įstatymus, strategijas, deklaracijas, o vėliau, jau tos politikos pagrindu būtų daromi įvairiausi planai – tiek regioniniai, tiek valstybiniai“, – apie rengiamą dokumentą kalbėjo jis.
