Vilnietė Vanda kasdien mėgaujasi geru oru Vingio parke. Pasakoja, kad pasivaikščiojimai su šiaurietiško ėjimo lazdomis padeda jaustis geriau.
„Kaip čia jums pasakyti, tikriausiai, kad geriau. Aš nežinau kaip jaučiasi jauni, jie vaikšto daug greičiau, energingiau viskas yra. O aš tiesiog turiu tokių problemų, kurias įgyvendinti man padeda lazdos“, – sakė Vanda.
Moteris tikina pastebinti, kad šiais laikais jaunimas itin daug sportuoja – bėgioja, važinėja dviračiais, riedučiais, tad ir pačiai norisi judėti.
Sportuoti labai mėgsta ir parlamentaras Dainius Kepenis. Žiemą netgi turi tradiciją atsivėsinti sniege. Esą, tai labai sveika – gerėja kraujotaka ir kiekviena diena prasideda žvaliai. O kol dar šilta, sportuoja daug.
Vis dėlto Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys teigia, kad žmonės per mažai sportuoja, todėl parengė apie šimtą gairių, padėsiančių žmonėms pagerinti sveikatą. Nuo pačių mažiausių iki vyriausių. Tarp Seimo nario siūlymų – specialiai vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems skirti maisto produktai bei alternatyviosios medicinos įteisinimas.
Parlamentaras įsivaizduoja, kad naudos atneštų ir privalomos kūno kultūros pamokos studentams bei fizinį aktyvumą skatinančios priemonės darbovietėse. Pasak D.Kepenio, sveikatingumo pavyzdžiu privalėtų tapti mokytojai.
„Centrinė figūra – mokytojas, kuris turi pamokyti, savo pavyzdžiu visuomenę eiti sveikai ir laimingai. Ruoštis sveikatai mokyti nereikia. Kai mokytojas tikrai gyvena sveikai, ir moksleiviai jį mato, seka jo pavyzdžiu. Nieko nėra gražiau, kaip turėti prieš akis pavyzdį. Pavyzdys yra pats svarbiausias raktinis žodis šitoj visoj sistemoje“, – kalbėjo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas D.Kepenis.
Jeigu Seimas pritartų, sveikatos stiprinimo politika esą įsibėgėtų lyg puikiai suteptas dviratis. Jaunuoliai dažniau mankštintųsi, sveikiau maitintųsi ir šitaip esą mažėtų ligų.
Pokyčiai paliestų maisto pramonę. Siūloma drausti produktus, kuriuose yra pramoniniu būdu pagamintų transriebalų – jų gausu margarinuose ir greitai paruošiamame maiste.
D.Kepenis tikina, kad žmones net būtų galima skatinti premijomis.
„Kiekvienas mūsų turi ligonių kasoje apie 1 tūkst. eurų metams. Bet ne visos ligos yra iš nelaimės. Ne visi mes patenkame į avarijas, ne visus trenkia žaibas, ne visus primuša kažkas gatvėje. Tai yra dalis, kurie yra apsileidėliai – nejuda, pyksta, nervuojasi, girtauja, rūko. Atskiriame tas dalis ir tie, kurie daug metų nesinaudoja tomis paslaugomis, apsileidėliai, juos pradėkime skatinti – pradžioje 50 eurų paskui 100 eurų ir taip daugiau, daugiau. Vieną dieną jis gaus 500 eurų premiją, nes 20 metų nesirgo“, – pasakojo D.Kepenis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad paskatinti gali nebent darbdaviai, o premijos sieti su privalomuoju sveikatos draudimo fondu nereikėtų.
„Mes mokame savotišką solidarumo mokestį nežinodami, kada ir kas gali mums atsitikti, įvykti. Net ir sveikiausi, patys sveikiausiai maitinantys, nerūkantys gali patekti į eismo įvykį, kur tikrai jam neužteks tų įmokų, kurias jis sumokėjo per visą gyvenimą jeigu reikės rimtos reabilitacijos, sudėtingos operacijų“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Liberalė Aušrinė Armonaitė į Seimą važiuoja ir dviračiu, ir paspirtuku. Laisvalaikį taip pat mėgsta leisti aktyviai. Tačiau politikė aiškina, kad kiekvienas žmogus turi pats rinktis, ar nori sveikai gyventi.
„Pats sumanymas, kad turėtume gyventi sveikiau, gal ir yra sveikintinas, bet matyt čia kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Dabar iš to plano, kurį man teko truputėlį skaityti, aš matau, kad iš esmės bus, kaip ir visada iki šiol, draudimų pavidalu skatinama sveika gyvensena. Jeigu mes dabar kratysime moksleivius mokyklose ir atiminėsime iš jų saldainius, tai truputį keista“, – sakė Seimo narė A.Armonaitė.
Tačiau, regis, papildomų politikų raginimų kai kuriems žmonėms net ir nereikia. O dar vieni „valstiečių“ draudimai gali sukelti ir priešingą reakciją.
