NATO pastaruoju metu nesuteikė jokio preteksto, jokio pagrindo Rusijai eskaluoti situaciją, prie Ukrainos sienos ir Baltarusijoje dislokuoti pajėgas, kurių nuo Antrojo pasaulinio karo laikotarpio tokių didelių nebuvo“, – LRT ketvirtadienį paskelbtame interviu kalbėjo ambasadorius.
„Turiu omenyje, Europoje – tokio dydžio pajėgų nebuvo po Antrojo pasaulinio karo nė prie vienos šalies, ar tai būtų Rusija, ar Sovietų Sąjungos ir Vakarų santykiai. Tik Sovietų Sąjunga laikėsi strategijos išlaikyti status quo. Dabar susidaro įspūdis, kad bandoma kvestionuoti dabartinį status quo. Todėl manyčiau, kad situacija yra pavojingesnė, nei buvo anksčiau“, – tvirtino D.Matulionis.
Trečiadienį duotame interviu ambasadorius pabrėžė, kad NATO atsakas į Rusijos pateiktus klausimus – ne atsakymai į jos pateiktus reikalavimus, o atskiras dokumentas su Aljanso pasiūlymais, tačiau jų nekonkretizavo. Jis tik pakartojo NATO vadovų poziciją, jog nebus nusileidžiama dėl esminių tarptautinės teisės principų, pavyzdžiui, reikalavimo Ukrainos nepriimti į NATO.
„Kalbame apie tai, kad kiekviena šalis turi teisę į savigyną, kiekviena šalis pasirenka savo saugumo užtikrinimo priemones, į kokį aljansą nori jungtis“, – akcentavo jis.
Jis sako nenorintis spėlioti, ar Rusija ryšis pulti Ukrainą, bet karinių veiksmų scenarijaus, anot jo, nereikėtų atmesti.
„Mano vertinimu, Rusija pasirinko tam tikrą eskalacinę strategiją su ketinimų neapibrėžtumu. Tai visada karinė opcija išlieka, ar ji bus, ar ne – niekas to nežino, mes tokių duomenų neturime (...). Niekas nenori karo. Mes turbūt puikiai suprantame, kad nėra nė vienos NATO šalies, kuri norėtų kariauti su Rusija. Rusijos irgi nereikėtų nuvertinti, jos karinis pajėgumas yra pakankamai rimtas, Rusija turi didžiausią konvencinę kariuomenę Europoje, ji yra modernizuota“, – kalbėjo ambasadorius.
D.Matulionis priminė, kad Rusija yra ir branduolinė valstybė.
„Todėl Rusijos teiginiai, kad NATO kažkam kažkur grasina, o ypatingai teiginiai, kad Ukraina grasina Rusijai, yra absoliučiai nesuprantami. Iš tikrųjų, Blinkeno (JAV Valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno – BNS) pasakymas apie tą lapę, kuri užpuolė vištidę dėl to, kad pajuto grėsmę iš vištų, gana tiksliai apibrėžia situaciją“, – įvertino diplomatas.
Jo teigimu, NATO nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijai buvo „ištiesusi bendradarbiavimo ir draugystės ranką“, bet padėtis pasikeitė po 2014-ųjų Krymo okupacijos ir agresijos prieš Ukrainą.
Ambasadorius taip pat ragino nesureikšminti Vokietijos sprendimo neleisti Latvijai tiekti jos mirtinų ginklų ukrainiečiams, nes to daryti neleidžia šalies teisės aktai, o panašios strategijos laikosi kai kurios Skandinavijos, Beneliukso ir kitos Europos valstybės.
NATO ir JAV trečiadienį perdavė Maskvai atsakymus dėl jos keltų reikalavimų suteikti saugumo garantijų, tarp jų – nepriimti Kijevo į NATO ir atitraukti Aljanso pajėgas iš rytinio Europos sparno.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, jog Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimą dėl Ukrainos ir aiškiai pasakė, kad Kijevas gali pasirinkti savo sąjungininkus. Kartu jis įvardijo, jog JAV mato „pažangos“ galimybę kai kuriomis temomis, kaip ginklų kontrolės režimas, įskaitant raketų dislokavimo Europoje klausimą, taip pat būdus padidinti skaidrumą ir stabilumą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad Aljansas pasirengęs įsiklausyti į Maskvos išsakomus rūpesčius, bet nenusileis dėl „pagrindinių principų“, įskaitant aljanso partnerių teisę pačioms pasirinkti savo kelią. Pasak jo, NATO su Rusija norėtų aptarti sąrašą klausimų, įskaitant ginklų kontrolę, nusiginklavimą, karinės veiklos skaidrumą ir rizikos mažinimo mechanizmus.
Reikalavimai buvo pateikti tvyrant įtampai, Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus maždaug 100 tūkst. karių. Tai kelia Vakarų būgštavimus dėl didelio masto invazijos į šią šalį. Jei Rusija nuspręstų tai daryti, Vakarai grasina sankcijomis.
