„Su giliausiu liūdesiu ir užuojauta apkabinu mintimis Jo Ekscelenciją Valdą Adamkų ir visus gedinčius dėl skaudžios netekties. Šiandien nesulaikomai rieda ašaros, suvokus, kad santūrus, palaikantis, kilnus ponios Almos buvimas ir šiltas žodis daugiau nenusileis tyliai į mūsų visų širdis, kviesdami oriai atlaikyti didžiausius gyvenimo smūgius ir sunkumus“, – sakė D.Nausėdienė.
Pirmoji ponia išreiškė lūkestį, kad ponios A.Adamkienės sukurtas gyvenimo kelias, kuriame nuolat skleidėsi jos šeimoje puoselėta ir išsaugota ikikarinė Pirmosios Lietuvos Respublikos elegancija ir kultūra, taptų pavyzdžiu ir priminimu visiems, kuriantiems antrąjį Lietuvos Nepriklausomybės stebuklą.
„Ponia Alma taip pat buvo kilnumo ir stiprybės nešėja, kuri nuolat kantriai, tarsi nepastebimai, kiekvienam grąžindavo orumą ir Viltį. Nuoširdžiu rūpesčiu ir parama apgaubdama silpnuosius ir kenčiančiuosius, nesmerkdama suklupusiojo, niekada neteisdama ir nemoralizuodama, ji kalbėjo apie nepalaužiamą meilę savo gimtajai žemei, tėveliams, šeimai, mylimam Žmogui ir artimiesiems, kaip apie svarbiausią dalyką gyvenime“, – sakė D.Nausėdienė.
Pirmoji ponia pabrėžė, kad A.Adamkienės žingsniuose nebuvo beprasmybės ir tuštumos, arogancijos ir puikavimosi, silpnumo ir abejonės, bet visada švietė grožio, estetikos, kilnaus moteriškumo ir žmoniškumo idealas, pelnęs jai pagarbą visame pasaulyje.
„Ilsėkitės ramybėje, gerbiama ir mylima ponia Alma. Jūs ir Jūsų kelrodės žvaigždės – niekada neišsenkantis taurus kantrumas, pasiaukojimas, atsakomybė, moteriškas trapumas, širdies, mylinčios kiekvieną žmogų, didybė – ir toliau kiekvienam švies taip pat stipriai, kaip tik gali šviesti Gyvenimas, vertas giliausios pagarbos ir dėkingumo“, – sakė ponia D.Nausėdienė.
96 metų A.Adamkienė mirė sekmadienį Vilniuje po sunkios ligos.