„Tai – nesusipratimas. Cenzūros laikai baigėsi prieš 27 metus“, – D.Grybauskaitės poziciją dėl penktadienį daug triukšmo sukėlusių pataisų BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
S.Skvernelis nesupranta noro matyti daugiau teigiamos informacijos
„Niekas neturi teisės reguliuoti žiniasklaidos turinio: nei politikai, nei verslininkai, nei kiti. Man apskritai nelabai suprantamas politikų noras matyti žiniasklaidoje „daugiau teigiamos informacijos“.
Aš jos matau pakankamai nemažai. Jei kam trūksta, tuomet reikia koncentruotis į visuomenei bei valstybei svarbius darbus, būtinus pokyčius. Žiniasklaidos veiklą reguliuoja Visuomenės informavimo įstatymas, taip pat Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas – ir to pilnai pakanka. Svarbiausia, kad efektyviai veiktų žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmas“, – teigiama 15min atsiųstame S.Skvernelio komentare.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravę „valstiečiai“ Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas siūlo numatyti nuostatą, kad informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“.
Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.
Danijos pavyzdį R.Šarknickas tiesiog išsigalvojo?
R.Šarknickas BNS penktadienį sakė, kad pats siūlys susiaurinti „neigiamos informacijos“ apibrėžimą iki smurtinių nusikaltimų, savižudybių aprašymo.
Kartu jis pabrėžė, kad panašius apribojimus taiko ir kitos Europos valstybės. Parlamentaras konkrečiai paminėjo Daniją.
15min pasidomėjo, ar tai galėtų būti tiesa ir išsiaiškino, kad Danijoje jokių bent panašių apribojimų tikrai nėra.
Danijos Visuomenės informavimo įstatyme (Medieansvarsloven) apie panašius apribojimus nerašoma nei žodžio.
LVŽS frakcija atsiriboja
Toks pasiūlymas nustebino ir iniciatyvos autorių frakcijos kolegas. Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijai priklausantis Virginijus Sinkevičius penktadienį „Facebook“ paskelbė, kad jį labai nustebino ketvirtadienį registruotos pataisos.
„Jos niekaip nebuvo diskutuotos frakcijoje, nei man, nei frakcijos kolegoms apie jas nebuvo žinoma. Puikiai suprantu, kodėl šios pataisos sulaukė tokios audringos reakcijos ir joms nepritariu. Esu tikras, kad joms nepritars ir dauguma frakcijos.
Cenzūra demokratiškoje šalyje negalima ir politikai įstatymais negali nurodyti žurnalistams, ką šie turi rašyti. Labai gaila, kad tai atsitiko, bet tai tikrai nėra frakcijos, juolab LVŽS pozicija, o tik trijų jos narių iniciatyva“, – teigia V.Sinkevičius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime išplatino pranešimą, jog trijų frakcijos narių pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra šių Seimo narių asmeninė nuomonė ir neatspindi frakcijos pozicijos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visapusiškai palaiko žodžio laisvės principą ir vieną pagrindinių jo garantų – nepriklausomą žiniasklaidą.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išgirdusi apie siūlymus inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją, atsiriboja nuo šios viešai pasklidusios informacijos. Šis siūlymas dėl cenzūros nebuvo diskutuotas ar derintas frakcijoje, tad tai turi būti traktuojama kaip šių trijų siūliusių LR Seimo narių nuomonė, o ne visos frakcijos sprendimas. LVŽS bendru sutarimu cenzūros jokiai žiniasklaidos priemonei tikrai taikyti nežada“, – sako frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Teisininkė R.Beržanskienė: siūloma įvesti cenzūrą
Advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Renata Beržanskienė sukritikavo trijų „valstiečių“ pateiktas pataisas.
Visų pirma, anot jos, pakeitimai prieštaraus kitoms to paties Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms, pavyzdžiui – straipsniui, kuriame apibrėžiama informacijos laisvė.
„Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę“, – rašoma įstatyme.
Advokatė pabrėžė, kad ši įstatymo nuostata yra suformuluota pagal Konstituciją.
„Tiek Konstitucijoje, tiek Visuomenės informavimo įstatyme aiškiai suformuluoti ribojimų tikslai. Teigiamos, tai yra, pozityvios ir neigiamos tai yra negatyvios, informacijos santykis, proporcijos nepatenka į šiuos tikslus“, – 15min atsiųstame komentare teigė R.Beržanskienė.
Visuomenės informavimo įstatyme taip pat įtvirtintas draudimas daryti įtaką informacijos rengėjui, skleidėjui, jų dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos visuomenės informavimo priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją.
„Akivaizdu, kad teikiama pataisa vers informacijos rengėjus ar dalyvius šališkai teikti informaciją“, – pastebėjo advokatė.
Ji pabrėžė, kad viešosios informacijos cenzūra – spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir teorijos, Lietuvoje yra draudžiama.
„Siūlomais įstatymo pakeitimais įvedama cenzūra“, – pabrėžė ji.
Teisininkė pastebėjo, kad Visuomenės informavimo įstatyme nėra apibrėžta, kas yra pozityvi, o kas negatyvi informacija.
„Tame pačiame straipsnyje, reportaže gali būti ir neigiamų, ir teigiamų žinių. Pavyzdžiui, padarytas nusikaltimas, tačiau pareigūnai jį išaiškino ir pateikė įtarimus nusikaltėliui. Ar būtina skaičiuoti informacijos proporcijas ir kuriame puslapyje ją talpinti?“, – klausė advokatė.
D.Radzevičius: pataisos – antikonstitucinės
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius pataisas vadina antikonstitucinėmis. Sąjungos pirmininkas sakė, kad žurnalistai pozityvių ir negatyvių žinių kvotas turi Vengrijoje. „Kolegos šaržavo, kad kartais gruodį, atsitikus rimtesnei nelaimei, jie kvotas jau būna pabaigę ir tampa problema pranešti apie įvykį“, – sakė jis.
D.Radzevičius 15min pabrėžė, kad visuomenės informavimas pirmiausiai reguliuojamas Konstitucijoje: „Konstitucija garantuoja žodžio laisvę, o numatyti apribojimai net arti to nėra. Pirmiausiai, mano giliu įsitikinimu, jie yra antikonstituciniai.“
Normali Europos Sąjungos šalis, pasak pašnekovo, tokio absurdo priimti negalėtų.
Prekybos centrai nemokamai platina leidinius apie akcijas ir nuolaidas, galima kiekvieną savaitę gauti.
LŽS vadovas teigė, kad į pasiūlymą galima pažiūrėti ir su humoru, jis atrodo arba kaip pigi viešųjų ryšių akcija, arba gimęs iš gerų ketinimų, bet ne supratimo. Tačiau greičiausiai iniciatyva, pasak jo, atsirado iš asmeninio poreikio vienoje koncentruotoje vietoje skaityti geras naujienas.
„Jei tokie poreikiai yra – tokių leidinių tikrai yra. Prekybos centrai nemokamai platina leidinius apie akcijas ir nuolaidas, galima kiekvieną savaitę gauti. Yra receptų leidiniai ir knygos, yra skirtų kūnui prižiūrėti, sveikatai. Yra tokių leidinių, kur 100 proc. tik geros naujienos, beje, jos gali būti nupirktos, ir paslėptos reklamos yra. Gal iš jų reikės reikalauti, kad 50 proc. kritiškos informacijos skelbtų“, – ironizavo sąjungos pirmininkas.
Vengrijoje – dienos, mėnesio, ketvirčio ir metų kvotos
D.Radzevičius sakė žinantis, kad toks reguliavimas yra nustatytas Vengrijoje.
„Vengrijoje net procentais yra apribota, kiek gali būti kriminalų ir nelaimių naujienų laidose. Yra dienos, mėnesio, ketvirčio ir metų normos. Bet mes žinome tarptautinės bendruomenės poziciją dėl žodžio laisvės padėties Vengrijoje. Tai yra šalis, kurią kaip gėdą dabar rodo. Aš netikiu, kad mes norėtume būti prie gėdingų šalių“, – sakė jis.
LŽS pirmininkas pastebėjo, kad yra kanalų, kurie nuo ryto iki vakaro transliuoja vien pozityvą, pavyzdžiui, „Animal Planet“: „Tik reikia praleisti tas dalis, kuriose liūtai žudo antilopes, nes ten – blogos naujienos.“
Vienas pataisos iniciatorių R.Šarknickas sakė, esą Europos šalyse yra panašių apribojimų, konkrečiai jis paminėjo Daniją.
Apie žiniasklaidos veiklos reguliavimą šioje šalyje paklaustas D.Radzevičius sakė, kad parlamentarai prieš registruodami tokias pataisas turėtų nuodugniai išsiaiškinti, kokia kitų demokratinių, žodžio laisvę gerbiančių šalių patirtis.
„Tarp tų šalių yra Suomija, Švedija, Islandija ir daug kitų šalių. Aš šiaip praktikoje negirdėjau tokių dalykų“, – pridūrė jis.
